Ir uraganas, ir taifūnas lietuviškai yra vadinami audra. Azijoje ji vadinama taifūnu, Amerikoje - uraganu. Jos gimdytoja  yra viena ir ta pati Žemė. Būtent Žemė ,o ne oro ar vandens užterštumas, apie kurį  visada privalu kalbėti kaip apie labai ir labai neigiamą ir visiškai Žemei svetimą reiškinį, kurio pagrindiniu kaltininku yra žmogus. O štai dėl audrų žmogaus kaltinti ne tiktai negalime, bet ir negalima! Tai yra tas pats, kas kaltinti žmones dėl metų laikų ar paros laikmečių kaitos. Mūsų laikais metai turi - vasaros, rudens, žiemos ir pavasario, o para - ryto, dienos,vakaro bei nakties laikmečius. Taip buvo yra ir bus tik nuo 1030-jų iki 2030-jų metų. Tačiau Žemėje būna laikotarpiai, kai mūsų šiauriniame Žemės  pusrutulyje būna vien tiktai diena ir vasara, arba vien tiktai žiema ir naktis.Suprantama, tuo pat metu priešingame Žemės pusrutulyje vyrauja ir priešingi fiziniai procesai.   Ir tai tęsiasi apie 1000 metų. Tai priklauso nuo Žemės Trečiojo ir Ketvirtojo judėjimų!

Mes dabar žinome tik apie prūsų mokslininko  M. Koperniko dar prieš 500 metų atrastus I-jį ir II-jį Žemės fizinius judėjimus. Pirmasis skelbia, kad Žemė vienos paros periodiškumu pastoviai sukasi apie savo ašį, antrasis - Žemė vienų metų periodiškumu pastoviai skrieja orbita aplink Saulę.

Tačiau, anot Trečiojo geofizinio judėjimo, tuo pat metu Žemė pastoviai verčiasi ir per savo ašigalius! Vienas šio judėjimo periodas trunka apie 6000 metų! Būtent todėl erų sandūroje mūsų šiaurinis Žemės ašigalis buvo nusigręžęs nuo nuo Saulės ir jame 1000 metų (nuo 470-jų m.pr.m.e. iki 530-jų metų) vyravo ištisinė naktis ir nuolatinė žiema.  Suprantama, pietiniame tuo pat metu buvo ištisa diena ir vasara. Kaip žinome, tokia Žemės padėtis ir pagimdė Nojaus tvaną.
Mūsų laikais vyksta atvirkšinis procesas. Tad mūsų tūkstantmečio pabaigoje pietinis Žemės ašigalis visiškai nusigręš nuo Saulės, tačiau mūsų šiaurinis pusrutulis -atsigręš į Saulę.Tad nuo 2530-jų iki 3530-jų metų mūsų pusrutulyje vyraus tik vienas metų ir vienas paros laikas - vasara ir diena!
Tačiau skaitytojas gali paklausti - ką visa tai turi bendro su klimato kaita?!

O tai, kad Žemės pusrutuliui gręžiantis Saulės link, jame palaipsniui klimatas šyla, tačiau priešingame - šąla! Todėl mūsų laikais temperatūros skirtumas tarp Žemės pusrutulių pastoviai didėja ir didės dar  iki šio tūkstantmečio pabaigos. Suprantama, didės skirtumas ir tarp abiejuose pusrutuliuose esančių oro bei vandens masių.O tai reiškia, kad šios masės judės vis intensyviau ir vis didesniu greičiu ir susitiks bei susikirs Žemės pusiaujuje. Būtent tai mes ir regime mūsų laikais. Tad netenka abejoti, kad dabartinės Azijoje siaučiančios audros technologinės charakteristikos dar toli gražu nėra ribinės!