Premjero teigimu, šis čempionatas būtų vienas didžiausių renginių per Lietuvos sporto istoriją ir teiktų ženklią ekonominę naudą, nes, skaičiuojama, jog atvyktų daugiau nei 13 tūkst. užsienio turistų, teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

„Preliminariai paskaičiuota, kad varžybų dalyviai ir atvykstantys užsienio aistruoliai atneštų apie 10 mln. eurų ekonominės naudos. Sirgaliai išleistų pinigus transportui, apgyvendinimui, maitinimui ir kitoms paslaugoms. Be to, ženkliai padidėtų Lietuvos žinomumas pasaulyje“, – rašoma pranešime.

Vyriausybės vadovas ir LFF atstovai pasirašė bendrą sutartį, kurioje įtvirtino siekį surengti čempionatą ir galimus įsipareigojimus tuo atveju, jei Lietuva butų išrinkta čempionato šeimininke.

Šalis, kurioje vyks 2020 metų Pasaulio čempionatas, bus išrinkta šių metų gruodį. Surengti šias varžybas be Lietuvos taip pat pretenduoja Japonija, Kroatija, Kosta Rika, Kazachstanas, Naujoji Zelandija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Pasak LFF prezidento E. Eimonto, čempionato varžyboms surengti Lietuva galėtų panaudoti turimas modernias sporto arenas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, todėl neprireiktų papildomų investicijų į naujos infrastruktūros kūrimą.

„Taip pat, skirtingai nei per kai kuriuos kitus sporto renginius, už čempionato surengimą netaikomas atskiras mokestis, todėl biudžetą sudaro tik organizacinės išlaidos“, – Vyriausybės pranešime cituojamas E. Eimontas.

LFF vadovas atkreipė dėmesį ir į sportinę naudą, nes rengiant čempionatą jame šeimininkų teisėmis pirmą kartą dalyvautų Lietuvos rinktinė.

„Galimybė išbandyti jėgas tokio lygio varžybose su stipriausiomis pasaulio ekipoms būtų reikšminga siekiamybė ir impulsas salės futbolo, kaip sporto rūšies, vystymui Lietuvoje“, – sakė E. Eimontas.