Saulėtąją Kataloniją kaitina ne tik politinės aistros (reportažas iš Ispanijos)

Stovykloje Ispanijoje 2020 metų pasaulio čempionatui besirengiantys lietuviai didžiąją viešnagės dalį  praleis jaukiame keturių žvaigždučių viešbutyje "Aqua Hotel Promenade" prie pat Viduržemio jūros. Jame Lietuvos rinktinė gyveno trejetą dienų iki išvykos į Andorą, jame apsistos ir grįžusi ir trijų dienų turnė.

Nors nuo politinėmis aistromis pulsuojančios Barselonos vos 60 kilometrų, nedideliame, vos 27 tūkst. gyventojų ramiame Katalonijos miestelyje nekvepia nei politine įtampa, nei turistų antplūdžiu. Žmonių sumažėję todėl, kad jau baigėsi atostogų sezonas ir, nors orai dar lepina saulės voniomis, jos nebėra tokios kaitrios kaip vasarą. Jūroje besimaudančių – vos vienas kitas. Mat vanduo taip pat gerokai pravėsęs. Daug kur matyti neseniai praūžusių liūčių pėdsakai, apsemtos požeminės perėjos, užlieti požeminiai garažai bei rūsiai.

Atokiau nuo Pineda de Mar centro juntami ir katalonų maišto prieš centrinę Ispanijos valdžią atgarsiai. Ant dažno namo balkono iškabintos Katalonijos vėliavos, ant kai kurių - ir plakatai, reikalaujantys išlaisvinti įkalintus Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderius.

„Kauno dienos“ kalbinti vietos gyventojai teigė remią Katalonijos nepriklausomybės idėją, nes regionas yra istoriškai skirtingas nuo likusios Ispanijos. Be to, tokie miestai kaip Barselona, Žirona ar kiti pritraukia didžiulius turistų srautus, naudojasi Viduržemio jūros teikiamomis gėrybėmis, tad yra pakankamai turtingi save išlaikyti ir gyventi nepriklausomai nuo centrinės valdžios jiems skiriamų biudžeto išmokų. Tiesa, politiškai bei teisiškai užduotis vargu ar įgyvendinama.

„Mes puikiai suprantame, kad Europos sąjungoje šiais laikais tokie teritorijų perbraižymai neįmanomi. Niekas to neleis, kad ir kokie būtų mūsų argumentai“, - aiškino Pineda de Mar miestelyje veikiančios picerijos savininkas, beje, prieš daugelį metų persikėlęs čia iš Italijos.

Kitas pašnekovas tikino, jog dauguma vietinių gyventojų jaučiasi ne ispanais, o būtent katalonais, todėl ne tik politine, bet ir tautine, kultūrine bei kitomis prasmėmis nesijaučia esą didžiosios Ispanijos dalis. Dėl to esą ir kyla trintis. Ir žinoma dėl katalonų istoriškai patirtos skriaudos bei žiaurumų, tiek 20-ajam amžiuje valdant Franko režimui, tiek ankstesniais laikais.

Kita vertus, pasak vietinių gyventojų, dabar pakankamai ramu ir pačioje Barselonoje. Tik savaitgaliais arba naktimis surengiami mitingai, kartais panašėjantys į riaušes, tačiau dienos metu turistai visiškai saugūs. Tuo penktadienį įsitikino ir Lietuvos futbolininkų delegacija, pasileidusi į ekskursiją po Katalonijos regiono sostinę. Per kelias valandas žaidėjai pastebėjo tik vos vieną kitą protestuotoją. Tiesa, lietuviai tapo kraupios nelaimės liudininkais.Į Barseloną juos vežęs traukinys partrenkė žmogų.