Ne vien moksleiviams

Tačiau apie futbolo infrastruktūros proveržį Vilniuje kalbėti dar anksti, nes prieš rinkimus žadėtų stadionų ir aikštynų įrengimo darbai stringa biurokratinių procedūrų labirintuose.

Pastarąjį kartą nauja didžiajam futbolui skirta aikštė Vilniuje buvo atidaryta 2015 m. rugsėjį, kai pirmą kandenciją pradėjęs meras Remigijus Šimašius iškilmingai perkirpo renovuoto Senvagės gimnazijos futbolo aikštyno juostelę.

BFA vadovo Ivano Švabovičiaus teigimu, prie "Ryto" progimnazijos iškilęs futbolo maniežas visuomenei bus pristatytas lapkričio viduryje, bet sportinė veikla jame prasidės jau spalį.

"Darbo dienomis iki pietų manieže sportuos "Ryto" progimnazijos moksleiviai, po pietų čia vyks BFA ir "Vilnius kickers" futbolo mokyklos auklėtinių treniruotės, vakarais aikštė bus nuomojama futbolo mėgėjams, vietos bendruomenės nariams. Tikimės, kad ateityje manieže vyks ir oficialios futbolo rungtynės, nes aikštės išmatavimai (ilgis 105 m ir plotis 68 m – aut. past.) atitinka standartinius reikalavimus, klausimų kyla tik dėl maniežo kupolo aukščio tam tikruose aikštės taškuose. Čia galėtų vykti bent jau Lietuvos pirmosios lygos rungtynės, taip pat mielai priimsime ir visų žemesnių futbolo lygų komandas", – "Vilniaus dienai" sakė I.Švabovičius.

Derėjosi dvejus metus

Pasak pašnekovo, pripučiamo futbolo maniežo idėja gimė prieš penkerius metus, o darbai truko trejus metus ir kainavo apie 2 mln. eurų.

"Iš pradžių planavome, kad biudžetas su visais mokesčiais bus apie 1,6 mln. eurų, bet per kelerius metus sąmata žymiai išaugo. Mes mokame ne vien už aikštės įrengimą ir kupolą. Taip pat įrengsime 500 kv. m dydžio pastatą, kuriame bus aštuoni persirengimo kambariai ir administracinės patalpos. Be to, progimnazijai papildomai įrengsime bėgimo takus, krepšinio aikštelę, automobilių stovėjimo aikštelę ir kitus objektus. Visas šis projektas nuo idėjos iki įgyvendinimo truko maždaug penkerius metus. Dvejus metus vyko derybos su Vilniaus savivaldybe, kol buvo pasirašyta nuomos sutartis. Po to trejus metus truko finansavimo šaltinių paieška, investicijos ir statybos. Tai tikrai buvo labai sunkus ir sudėtingas periodas, dar prieš mėnesį nebuvau tikras, kada ir kaip mes užbaigsime maniežo įrengimą. Dabar esu laimingas, nes visas įdėtas darbas ir pastangos virto moderniu futbolo maniežu, įrodančiu, kad privačių investuotojų ir miesto bendradarbiavimas gali būti rezultatyvus", – pastebėjo I.Švabovičius.

Ivanas Švabovičius. Butauto Barausko nuotr.

Poreikiai – dideli

Spalį duris turėtų atverti ir atnaujintas Pilaitės gimnazijos futbolo aikštynas su pripučiamu maniežu, tad šią žiemą sostinėje bus trys maniežai su standartinių matmenų aikštėmis.

Vis dėlto, I.Švabovičiaus teigimu, futbolo mokyklų ir mėgėjų poreikiai yra gerokai didesni.

Manau, kad jei turėtume daugiau maniežų, tai ir futbolo treniruotes lankančių vaikų skaičius padidėtų bent kelis kartus.

"Mano skaičiavimais, Vilniuje, be "Sportimos" maniežo, reikia dar bent keturių pripučiamų maniežų. Labai svarbu, kad jie būtų įrengiami skirtingose miesto dalyse. Poreikis vaikų treniruotėms, ypač šaltuoju metų laiku, labai didelis. Dabar žiemomis dauguma futbolo mokyklų vadovų suka galvas, kur rengti treniruotes, o infrastruktūros problemos riboja mokyklų galimybes plėstis ir augti. Manau, kad jei turėtume daugiau maniežų, tai ir futbolo treniruotes lankančių vaikų skaičius padidėtų bent kelis kartus. Poreikis sportuoti Vilniuje yra tikrai didelis, o jei būtų tinkamos sąlygos, jis tik dar labiau išaugtų", – konstatavo vienai didžiausių sostinės futbolo akademijai vadovaujantis I.Švabovičius

Pažadai ir realybė

Vilniaus miesto valdančiosios koalicijos planuojamų darbų programoje numatyti didelio masto sporto ir sveikatinimo infrastruktūros kūrimo darbai.

Valdantieji ne tik įsipareigojo tęsti daugiafunkcio komplekso su Nacionaliniu stadionu projektą, bet ir pažadėjo užtikrinti 10 standartinių matmenų futbolo aikščių su dirbtine danga įrengimą, taip pat planavo įrengti standartinių matmenų stadioną Naujojoje Vilnioje, rekonstruoti 40 sporto aikštelių prie švietimo įstaigų ir realizuoti kitus sporto infrastruktūros projektus.

Sporto ir sveikatingumo sritis savivaldybėje kuruojantis koalicijos partnerių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Valdas Benkunskas "Vilniaus dienai" sakė, kad iki šiol vyko paruošiamieji darbai, o realios aikštynų ir stadionų statybos turėtų prasidėti kitais metais.

"Jau paskelbti konkursai dėl trijų mokyklų stadionų sutvarkymų Justiniškėse ("Taikos" progimnazija), Žirmūnuose (J.Lelevelio inžinerijos gimnazija) ir Baltupiuose ("Baltupių" progimnazija). Lazdynų mikrorajone esanti "Ąžuolyno" progimnazija ir Užupyje veikianti P.Vileišio progimnazija pačios paskelbė konkursus dėl jų aikštynų sutvarkymo. Dar dviejų ugdymo įstaigų aikštynų renovavimo konkursai turėtų būti paskelbti lapkritį, po miesto biudžeto persvarstymo, o rangos darbai turėtų prasidėti kitų metų pavasarį. Tikimės, kad po metų turėsime septynis atnaujintus aikštynus, kuriuose bus įrengtos mokyklinių matmenų futbolo aikštės su dirbtine danga, bėgimo takais ir kitoms sporto šakoms skirta papildoma infrastruktūra", – teigė V.Benkunskas.

Vis dėlto net ir septynios naujos futbolo aikštelės neišspręs pagrindinės sostinės futbolo mėgėjų problemos, nes jose galės vykti tik treniruotės ir neoficialios futbolo rungtynės.

Norint rengti oficialias futbolo rungtynes, net ir "Sekmadienio lygos", reikia didesnių matmenų aikščių. Pasak V.Benkunsko, per artimiausius kelerius metus Vilniuje turėtų atsirasti dar bent dvi oficialioms futbolo rungtynėms tinkamos aikštės.

"Kitų metų pradžioje bus paskelbtas Žirmūnų gimnazijos sporto aikštyno įrengimo konkursas, ten tikrai yra pakankamai vietos didelei futbolo aikštei. Taip pat nustatėme, kad Justiniškėse, prie Mykolo Biržiškos gimnazijos, iš esamų žemės sklypų galima suformuoti erdvę standartinių matmenų stadionui. Šiuo metu pateikiami priešprojektiniai pasiūlymai ir formuojamas žemės sklypas. Deja, kitų galimybių prie mokyklų įrengti standartinių matmenų futbolo aikštes Vilniuje nėra. Apžiūrėjome beveik visų miesto ugdymo įstaigų aikštynus ir pamatėme, kad daugumos mokyklų aikštynai yra per maži, o greta jų esantys žemės sklypai priklauso privatiems savininkams arba yra kokių nors medžių, kurių negalima iškirsti. Yra daugybė juridinių ir biurokratinių kliuvinių, dėl kurių įrengti Vilniaus mieste dideles futbolo aikštes yra labai sudėtinga", – sakė V.Benkunskas.

Nacionalinė viltis

Sostinės valdantieji tikina, kad neketina atsisakyti savo įsipareigojimų ir sieks, kad per šią kadenciją Vilniuje visgi atsirastų 10 naujų standartinių matmenų futbolo aikščių su dirbtine danga.

Norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus reikės išjudinti iš mirties taško futbolo komplekso statybas Naujojoje Vilnioje ir užbaigti Nacionalinio stadiono epopėją.

"Naujojoje Vilnioje dar prieš dešimtmetį buvo planuojama įrengti treniruočių bazę šalies futbolo rinktinėms, pastatyti stadioną, aikštynus. Tačiau darbai ten taip ir neprasidėjo. Jei ir toliau nebus pokyčių, esame apsisprendę tame žemės sklype įgyvendinti savo projektą – įrengti treniruočių bazę ir bent du standartinių matmenų futbolo aikštynus. Taip pat suplanuoti trys standartinių matmenų futbolo aikštynai prie Nacionalinio stadiono. Jie taip pat yra įtraukti į mūsų planus. Tiesa, šiuo metu dar nėra aiškus paties Nacionalinio stadiono likimas. Vilčių, kad šis projektas dar nėra palaidotas, yra. O kaip bus – pamatysime po derybų", – pareiškė Sporto ir sveikatingumo sritis Vilniaus savivaldybėje kuruojantis vicemeras V.Benkunskas.