Georgios Bartzokas ir Vassilis Spanoulis buvo įpusėjantys savo kalbas spaudos konferencijoje, kai į salę netikėtai įsiveržė keli jų komandos nariai. Pero Antičius, Kostas Sloukas, Martynas Gecevičius ir kiti Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkai pribėgo prie savo trenerio bei naudingiausio finalo ketverto žaidėjo ir aidint visų juokui aplaistė juos vandeniu.

Tai buvo kažkas naujo ir nematyto. Ir tai buvo tikra, natūralu bei žmogiška.

„Olympiakos“ šį sezoną ne kartą stebino, nors dabar atrodo, kad jų žaidimas neturėjo stebinti. Jie išsaugojo 10 čempioniškos sudėties žaidėjų ir gynė titulą, kurį galbūt netikėtai iškovojo pernai. Šiemet reikėjo tikėtis kažko panašaus ir labiau juos vertinti, tačiau „Olympiakos“ vėl tiek pusfinalyje, tiek finale buvo laikomi autsaideriais.

Kaip stipriai visi klydo.

Pusfinalyje sumindę Maskvos CSKA, finale „Olympiakos“ ne mažiau įspūdingai pranoko Madrido „Real“.

„Į Londoną atvykome kaip čempionai, bet tuo pačiu ir kaip autsaideriai. Visą sezoną apie mus buvo daug diskutuota ir ne kartą mūsų nugaros buvo priremtos prie sienos. Bet mes ne kartą laimėjome taip, kaip šiandien. Per tris dienas įveikėme dvi puikias komandas ir nusipelnome būti viršūnėje“, – kalbėjo Spanoulis.

„Olympiakos“ buksuodami pradėjo sezoną, kai per pirmas trejas rungtynes pralaimėjo du kartus, įskaitant triuškinamą nesėkmę mače su Kauno „Žalgiriu“ namie.

Tačiau po to Pirėjo klubas iškovojo 7 pergales iš eilės.

„Top 16“ etapas vėl prasidėjo sunkiai – per pirmus keturis turus buvo iškovota tik viena pergalė. Bet tada penkios pergalės iš eilės viską sustatė į savo vietas.

Ketvirtfinalis irgi buvo banguotas. „Olympiakos“ laimėjo pirmas dvejas rungtynes namie, bet išvykoje du kartus teko nuryti karčią piliulę nusileidžiant Stambulo „Anadolu Efes“. Penktajame mače „Anadolu Efes“ pirmavo 15 taškų skirtumu, tačiau „Olympiakos“ parodė charakterį ir išplėšė kelialapį į finalo ketvertą.

„Tokių rungtynių šį sezoną buvo ne vienos, – prisiminė „Olympiakos“ strategas Bartzokas. – Mes nepanikuojame, o žinome, kaip sugrįžti į rungtynes. Turime krepšininkus su charakteriu, su siela. Man tereikia juos padrąsinti.“

Bartzokas tapo vienu didžiausių sezono atradimų. Vyriausiojo trenerio poste jis pakeitė legendinį Dušaną Ivkovičių ir niekas netikėjo, kad vos vieną sezoną iki tol Eurolygoje dirbęs strategas gali išlaikyti „Olympiakos“ soste.

Tačiau Londone jis visiems, įskaitant tarp žiūrovų buvusį Ivkovičių, įrodė savo sugebėjimus. Bartzokas tapo pirmuoju Graikijos treneriu, laimėjusiu Eurolygos trofėjų. Iki tol titulus graikams skindavo strategai iš Serbijos.

„Serbijos treneriai padėjo Graikijos krepšiniui, – įsitikinęs Bartzokas. – Jie atnešė savo žinias. Man labai pasisekė, tačiau aš esu Graikijos krepšinio veidas. Tikiuosi, kad kiti Graikijos treneriai semsis patirties ir mes pasieksime dar daug titulų.“

Finalas Londone tapo puikia sėkmės istorija ir Spanouliui. Naudingiausias Eurolygos krepšininkas iki ilgosios pertraukos prametė visus 5 savo metimus, nepelnė nė taško, ir vienu metu turėjo -10 naudingumo balų. Tačiau kaip greitai viskas pasikeitė.

Spanoulis trečio kėlinio pradžioje smeigė tris tritaškius iš eilės ir perlaužė mačo eigą. Dvikovą jis baigė surinkęs 22 taškus.

„Pirmos trys trečio kėlinio atakos pakeitė rungtynes, – įsitikinęs „Real“ treneris Pablo Laso. – Spanoulis pataikė tris tritaškius iš eilės ir varžovai perėmė dvikovos kontrolę. Jie čempionai.“

Trečią kartą Eurolygos čempionu tapęs Spanoulis buvo išrinktas naudingiausiu finalo ketverto žaidėju. Tai jau trečias toks jo apdovanojimas ir šiuo pasiekimu jis susilygino su legendiniu Tony Kukočiumi.

„Paskutinės dvejos rungtynės man buvo labai sunkios, – kalbėjo Spanoulis. – Prieš mane visada būdavo du ar trys krepšininkai, tačiau mano toks vaidmuo. Aš pritraukiu varžovus ir taip atsilaisvina komandos draugai. Bandžiau tiesiog priimti geriausius sprendimus.“

Ne tik Spanoulis, bet ir „Olympiakos“ įrašė savo vardą į Eurolygos istoriją. Laimėti Eurolygos titulą du sezonus iš eilės yra be galo sudėtinga – per paskutinius 25 metus tai buvo padariusios tik dvi komandos – jau minėto Kukočiaus Splito „Jugoplastika“ (1989-1991 m.) ir Šarūno Jasikevičiaus, Anthony Parkerio bei Pini Gershono Tel Avivo „Maccabi“ (2004, 2005 m.).

Čempionai finalo ketverte žaidė kaip čempionai iš didžiosios raidės. Ir po rungtynių galėjo sau leisti kvailioti taip, kaip kvailioja tik labai artimos komandos.

„Patys matote, kad komandoje surinkti nuostabių charakterių žmonės. Jaučiamės lyg šeima ir esame šeima“, – reziumavo Spanoulis.