Istorinis metimas

Prieš 34-erius metus per lengvosios atletikos varžybas Noibrandenburgo "Jahn" stadione J.Schultas numetė diską 74 m 08 cm.

Tai iki šiol nepagerintas šios rungties pasaulio rekordas, nepaklusęs nei Lietuvos galiūnui Virgilijui Aleknai, nei estui Gerdui Kanteriui, nei vokiečiui Larsui Riedeliui.

"Tiesiog viskas sutapo: ir palankus dešinysis vėjas, ir gera nuotaika. Nejaučiau jokios įtampos, nebuvo jokių įsipareigojimų. Tikėjausi numesti gal 68 m, geriausiu atveju – 70 m. Dar toliau? Net nesvajojau apie tai. Tačiau diskas sklendė lyg niekur neskubantis paukštis, o stadiono tribūnos tarsi apmirė", – viename interviu dalijosi prisiminimais J.Schultas.

Varžybų teisėjai iš pradžių irgi negalėjo patikėti tuo, ką pamatė. Matavo kelis kartus, tarėsi ir galiausiai paskelbė: pasiektas naujas disko metimo pasaulio rekordas.

Akistatos su lietuviais

Stebėtina, tačiau truputį vėliau, 1986-ųjų rugpjūtį, Europos čempionate J.Schultas teužėmė 7-ąją vietą (64 m 38 cm).

Tąkart pasaulio rekordininkas Štutgarte triumfavusiam Romui Ubartui (67 m 08 cm) pralaimėjo daugiau nei 2,5 m, o bronzą pelniusiam Vaclovui Kidykui (66 m 32 cm) – beveik 2 m.

J.Schultas netrukus atsigriebė: 1987-aisiais pasaulio čempionate, numetęs diską 68 m 74 cm, aplenkė ir R.Ubartą (65 m 50 cm – 6-oji vieta), ir V.Kidyką (63 m 64 cm – 8-oji vieta), o 1988-aisiais olimpinėse žaidynėse (68 m 82 cm) – vėlgi Romą (67 m 48 cm – 2-oji vieta) ir Vaclovą (60 m 88 cm – 13-oji vieta).

1992-aisiais Barselonos olimpiados vicečempionu tapusį vokietį (64 m 94 cm) nustelbė R.Ubartas (65 m 12 cm), o V.Kidykas užėmė 15-ąją vietą (59 m 96 cm).

2000-ųjų žaidynėse J.Schultas (64 m 41 cm – 8-oji vieta) nė iš tolo neprilygo olimpiniu čempionu tapusiam V.Aleknai (69 m 30 cm).

Dopingo šešėlis

Šiemet gegužės 11-ąją jubiliejinį 60-ąjį gimtadienį šventusį J.Schultą suerzino radijo ir televizijos NDR reporterio pastaba, kad jo sėkminga karjera tebesiejama su galimu dopingo vartojimu.

Anuometinei Vokietijos Demokratinei Respublikai (VDR) atstovavusio disko metiko bendražygiai yra pripažinę, kad nebaudžiami vartojo dopingo preparatus, tačiau J.Schultas visada kategoriškai neigė bet kokius įtarimus.

Pasaulio rekordas dažniausiai pateikiamas kaip reikšmingiausias mano karjeros akcentas, tačiau man jis nėra itin svarbus.

"Norėtumėte ištrinti pasaulio rekordų sąrašą? Tačiau nuo ko pradėtumėte?" – ironizavo buvusio "Traktor Schwerin" sporto klubo narys.

Spėlionės, esą J.Schulto sportinė praeitis vis dėlto nėra tyra it krištolas, kol kas nė karto nepasitvirtino, nors buvusios Rytų Vokietijos lengvaatletė Brigitte Berendonk savo knygoje "Doping dokumente. Von der Forschung zum Betrug" rašė, kad pasaulio rekordininkas buvo tarp tų, kurie vartojo anabolinius steroidus (tuo metu – "Oral Turinabol").

"Savo karjera esu patenkintas 99 proc. Buvau išsikėlęs ambicingus tikslus ir visus pasiekiau. Labiausiai širdį glosto pergalė 1988-ųjų olimpinėse žaidynėse", – tvirtino J.Schultas, 2001–2018 m. Vokietijos lengvosios atletikos asociacijoje vadovavęs disko ir kitų metimo rungčių trenerių štabui.

Meldžiasi vėjui

"J.Schulto pasaulio rekordas neatsitiktinai vienas seniausių. Jis buvo pasiektas esant labai palankioms sąlygoms. Mes, disko metikai, ne šiaip sau meldžiamės vėjui. Tokį pagauti, kaip pavyko J.Schultui, pasiseka vieną ar du kartus per gyvenimą, – sakė olimpinis čempionas R.Ubartas. – Kita vertus, vokiečio metimų technika man viena iš gražiausių, arti idealios."

"Rekordui specialiai nepasirengsi. Norint jį pasiekti, reikia idealių sąlygų, o tokios ne per kiekvienas varžybas būna. Tačiau nėra neįmanomų dalykų. Buvo kalbama, kad reikės laukti 100 metų, kol kas nors pagerins R.Ubarto pasiektą Lietuvos rekordą – 70 m 06 cm, bet praeina laikas ir atsiranda žmogus, kuris gali tai padaryti, – svarstė dukart olimpinis ir pasaulio čempionas V.Alekna. – Rekordas – apgaulingas dalykas. Vieną dieną tu jį turi, kitą – kažkas pagerina. Manau, sportininkui svarbiau titulas. Besivaikydamas rekordo gali prisidaryti sveikatos problemų. Nežinau, ar dėl to verta rizikuoti."

"Kelerius metus paeiliui medžiojau palankų vėją Pietų Kalifornijoje, Čula Vistos olimpiniame treniruočių centre. Per treniruotes ne kartą pavyko numesti diską toliau nei 72 m, per varžybas – toliau nei 70 m, tačiau pasaulio rekordas – tartum užburta riba", – kalbėjo Estijos disko metimo grandas G.Kanteris.

Pelėsio vis daugiau

"Pasaulio rekordas dažniausiai pateikiamas kaip pagrindinis mano karjeros akcentas, tačiau man jis nėra itin svarbus. Gerokai reikšmingesnės varžybos su stipriais konkurentais ir po atkaklios kovos laimėti trofėjai", – teigė J.Schultas.

Toliau nei 70 m diską jis yra numetęs vos du kartus, o V.Alekna – 20 kartų, G.Kanteris – keturioliks, amerikietis Macas Williamsas – devynis kartus.

"Mano rekordas jau apdulkėjęs, netgi apimtas pelėsio", – juokauja J.Schultas, tačiau neįvardija nė vieno disko metiko, kuris artimiausiu metu galėtų viršyti jo istorinį pasiekimą.

Top 10

Dešimt disko metikų, sudrebinusių didžiojo sporto pasaulį:

74 m 08 cm (1986 06 06) – Juergenas Schultas (Vokietija),

73 m 88 cm (2000 08 03) – Virgilijus Alekna (Lietuva),

73 m 38 cm (2006 09 04) – Gerdas Kanteris (Estija),

71 m 86 cm (1983 05 29) – Jurijus Dumčevas (Rusija),

71 m 86 cm (2019 06 29) – Danielis Stahlis (Švedija),

71 m 84 cm (2013 06 08) – Piotras Malachowskis (Lenkija),

71 m 70 cm (2002 07 14) – Robertas Fazekasas (Vengrija),

71 m 50 cm (1997 05 03) – Larsas Riedelis (Vokietija),

71 m 32 cm (1983 06 04) – Benas Plucknettas (JAV),

71 m 26 cm (1984 06 09) – Johnas Powellas (JAV).

Ilgaamžiai

Seniausieji lengvosios atletikos pasaulio rekordai:

800 m bėgimas (moterys) – 1 min. 53,28 sek., Jarmila Kratochvilova (Čekija), 1983 07 26;

kūjo metimas (vyrai) – 86 m 74 cm, Jurijus Sedychas (Rusija), 1986 08 30;

disko metimas (vyrai) – 74 m 08 cm, Juergenas Schultas (Vokietija), 1986 06 06;

šuoliai į aukštį (moterys) – 2 m 09 cm, Stefka Kostadinova (Bulgarija), 1987 08 30;

šuoliai į tolį (moterys) – 7 m 52 cm, Galina Čistiakova (Rusija), 1988 06 11.