Aurelijaus Skarbaliaus, buvusio ilgamečio Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjo bei kapitono, sėkmingą trenerio karjeros pradžią galėjo lemti ir genai.

Antrosios pagal pajėgumą Danijos futbolo lygos čempione tapusios ir kelialapį į elito divizioną iškovojusios Herfiolgės "Herfolge BK" ekipos stratego A.Skarbaliaus tėvas Antanas – Lietuvos nusipelnęs treneris, vadovavęs nacionalinei vyrų rankinio rinktinei ir Kauno "Granitui", 1987-aisiais iškovojusiam Europos taurę. Dabar A.Skarbalius – žinomas sporto mokslininkas, Lietuvos kūno kultūros akademijos profesorius.

"Herfolge BK" vyriausiojo trenerio vairą Aurelijus Skarbalius, Danijoje vadinamas Auri, perėmė 2006-ųjų rudenį, vos baigęs futbolininko karjerą. 2007-aisiais pusiau mėgėjiška Herfiolgės komanda "Viasat Sport Division" pirmenybėse užėmė 9-ąją vietą, pernai – 4-ąją, o šį sezoną, laimėjusi 22 rungtynes, 5 sužaidusi lygiosiomis ir patyrusi vos 3 pralaimėjimus, su 71 tašku finišavo pirmoji.

Dienraščio skambutis A.Skarbalių užtiko Švedijoje. Čia jis stebi Europos jaunimo čempionatą ir dalyvauja trenerių kursuose profesionalo (UEFA PRO) licencijai gauti. Šią licenciją turintis treneris jau gali dirbti su paties aukščiausiojo lygio komandomis.

– Darbe aš stengiuosi įgyvendinti savuosius didžiojo sporto supratimo principus, – interviu dienraščiui sakė A.Skarbalius.

– Kokie jie?

– Manoji futbolo filosofija buvo ir yra tokia: kol valdai kamuolį, priešininkas tau nepavojingas. Todėl su "Herfolge BK" žaidėjais daug dėmesio skiriame technikai, fizinei ištvermei – kad varžovas kamuolį turėtų rečiau nei mes. Be to, siekiau, kad futbolininkai suvoktų, jog žengsime į priekį tik tuomet, jei kasdien visomis jėgomis kantriai ir sunkiai dirbsime. Tada kils ir individualus, ir bendras komandos meistriškumas, o sėkmė nebus laikinas svečias.

– Kaip futbolininkai reagavo į jūsų reikalavimus?

– Džiaugiuosi, kad žaidėjai patikėjo manimi. Jie labai norėjo tobulėti. O šis sezonas buvo fantastiškas. Finišavome nepralaimėję trylikos paskutinių dvikovų. Turint galvoje, kad mūsų komanda jauna, tokia sėkminga rungtynių serija yra didelis pasiekimas. Mane maloniai nustebino futbolininkų pasiaukojimas, kovingumas, ryžtas, ištvermė.

– Koks jūs treneris – griežtas, demokratiškas, diplomatiškas?

– Visoks. Atsižvelgiu į konkrečią situaciją, bet visada stengiuosi būti atviras ir teisingas. Jeigu matau, kad žaidėjas netinkamai elgiasi aikštėje ar už jos ribų – nenutyliu, pasakau tiesiai į akis, jeigu padaro ką nors gero – pasveikinu, pagiriu. Futbolininkai tai vertina. Iš savo patirties žinau, kad jei komandoje geras mikroklimatas, jei kolektyvas vieningas kaip kumštis, kai jam sekasi ar kai nesiseka, jis pasieks ne tik gerų, bet ir labai gerų rezultatų. Tai patyriau žaisdamas Vilniaus "Žalgiryje", Kauno "Inkare-Grife".

– Jūsų komanda pralaimėjo tik trejas rungtynes, tačiau dvejas iš jų – 1994-ųjų Danijos superlygos nugalėtojui ir 2001-ųjų UEFA "Intertoto" taurės laimėtojui "Silkeborg IF". Kuo jis buvo pranašesnis, nors galutinėje rikiuotėje liko antras?

– "Silkeborg IF" yra vienas iš trijų profesionalių klubų mūsų divizione. Jo biudžetas yra maždaug 50 mln. Danijos kronų, gerokai pranokstantis mūsiškį. Mes – pusiau profesionalai. Tik trys brazilai ir lietuvis Rytis Leliūga gyvena vien iš futbolo, likusieji žaidėjai – studentai, tarnautojai, darbininkai. Tačiau futbole daug lemia ir psichologija. "Silkeborg IF" tikslas buvo grįžti į aukščiausiąją lygą. Jautėme, kad juos slegia nuolatinis spaudimas, ir galiausiai paaiškėjo, kad atsakomybės našta buvo per sunki. Mes prieš kelerius metus su klubo vadovais taip pat planavome grįžti į elito divizioną, tačiau sutarėme neforsuoti įvykių, parengėme ilgalaikę strategiją. Netikėjome, kad tai įvyks taip greitai.

– Kas remia "Herfolge BK" klubą?

– Yra keli didieji ir grupė smulkių rėmėjų, kurie metams skiria tam tikrą sumą pinigų. Herfiolgės miesto administracija rūpinasi tik stadionu. Neseniai mūsų klubas susijungė su kaimynu – Kiogės futbolo klubu, todėl kitą sezoną komanda vadinsis "HB Koge". Gali būti, kad atsiras naujų rėmėjų. Norėtume turėti savo stadioną. Tikimės, kad įrengti bazę padės ir vietos valdžia.

– Ar ieškosite pajėgesnių žaidėjų?

– Kol kas to neplanuojame. Pirmiausia pasikliausime futbolininkais, padėjusiais klubui tapti šio diviziono čempionu. Jie nusipelnė išmėginti jėgas aukščiausiojoje lygoje. Suprantama, pakilti laipteliu aukščiau – viena užduotis, o išsilaikyti iškovotose pozicijose kelerius metus – ne mažiau sudėtingas išbandymas, gal netgi sunkesnis. Tačiau futbolo komanda – ne fabrikas, kur, vos investavęs į naują gamybos liniją, iškart pradedi gaminti daugiau konservų ir žarstyti pelną. Profesionalų klubą kuriame etapais. Kai turėsime tinkamą infrastruktūrą, tada kitaip komplektuosime ir ekipą.

– Kodėl atostogas su šeima iškeitėte į Švedijoje vykstantį Europos jaunimo futbolo čempionatą?

– Su kolegomis iš Danijos dalyvaujame trenerių kursuose PRO licencijai gauti. Stebime varžybas, treniruotes, jas analizuojame. Kursai rimti, paprastai nepraslysi...

– Gal ateityje grįšite į Lietuvą treniruoti kurį nors klubą?

– Žinau, kas vyksta ir A lygoje, ir kaip laikosi sporto mokyklos. Daug kas mane liūdina. Federacija stengiasi pakeisti padėtį, matyti prošvaisčių, tačiau nedrįsčiau prognozuoti, kada Lietuvos futbolas išbris iš sunkmečio. Pasigendu stabilumo, ilgalaikės nuoseklios strategijos. Stebiuosi kraštutinumais, kai klubas prisikviečia legionierių, taškosi dideliais atlyginimais, bet, neištempęs net sezono, pradeda atleidinėti žaidėjus, keisti trenerius. Kartais pasvarstau, kad, įvertinus Lietuvos ekonominius ir žmogiškuosius resursus bei konkuravimo su krepšiniu galimybes, mūsų šalyje normaliai gyventi gali 4 ar 5 profesionalūs futbolo klubai. O padirbėti tėvynėje norėčiau. Jaučiuosi jai įsipareigojęs, nes čia išmokau žaisti futbolą.

A.Skarbaliaus dosjė

Gimė: 1973 m. gegužės 12 d.

Pravardė: Auri.

Šeima: žmona Jolanta, dukra Dominyka (14 m.), sūnus Augustas (6 m.).

Karjera: žaidėjas – Lietuvos rinktinė (1991–2005 m., 65 rungtynės, 5 įvarčiai), klubai Kauno "Banga", Vilniaus "Žalgiris", Kauno "Inkaras-Grifas", Kopenhagos "Brondby IF", Herfiolgės "Herfolge BK"; treneris – "Herfolge BK" (2006–2009), "HB Koge" (2009-).

Pasiekimai: Lietuvos čempionas (4 kartus), geriausias Lietuvos čempionato žaidėjas (1994 m.), Lietuvos taurės (4 kartus) ir Baltijos taurės (3 kartus) laimėtojas, Danijos čempionas (5 kartus), Danijos taurės laimėtojas (3 kartus), "Brondby IF" metų žaidėjas (2002 m.).