Vienus žaidėjus prie smiginio taikinių atgena azartas ir noras rungtis dėl apdovanojimų ir reitingo taškų, kitus – noras pabendrauti su bendraminčiais, išbandyti savo taiklumą ir gebėjimą susikoncentruoti.

Įsirašė į istoriją

Smiginis nemažai daliai jį išbandžiusiųjų ilgainiui tapo tarsi antrąja religija. Kai kurie žaidėjai, į taikinį strėles svaidyti pradėję atsitiktinai, šiam sportui, o kartu ir puikiam laisvalaikio praleidimo būdui, skiria vis daugiau dėmesio ir skina laurus Lietuvos ir tarptautinėse varžybose.

Vienas tokių –  „KTU taurę“ organizuojančio klubo „Smiginis LT“ vėliavnešys Darius Labanauskas. Klubas pagal jo narių per metus surinktų Lietuvos reitingo taškų skaičių pirmauja tarp visų 11 klubų, kurie yra Lietuvos DARTS federacijos nariai, o geriausias šalies smiginio žaidėjas D.Labanauskas šiuo metu išlaiko tvirtas pozicijas Pasaulio smiginio federacijos reitingo aštuntuke. Dvejus metus iš eilės šiame reitinge išsilaikė net pirmoje vietoje.

„Pasauliniame WDF reitinge yra kvalifikuojama apie 3 tūkst. žaidėjų iš viso pasaulio, jis yra vedamas nuo 1976 metų. Per visą šį laiką tik trejus metus pirmoje vietoje išsilaikė ne britas ir ne olandas. Net dvejus metus iš eilės tai padarė lietuvis. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos vardą savaip ir aš galėjau įrašyti į istoriją", – teigė D.Labanauskas ir toliau garsinantis savo šalį pasirodymais prie smiginio taikinio.

Išmokė susikaupti

Gruodį Lietuvos čempionu tapęs studentas Ugnius Jankūnas pasakojo, kad smiginis jį išmokė valdyti emocijas, susikaupti, susirado draugų, su kuriais ryšį palaiko ne tik smiginio klausimais.

Kaip smiginio privalumus jis išskyrė tai, žaidimas yra individualus ir viskas priklauso tik nuo paties žaidėjo. Smiginį žaisti jis pradėjo, kai mokykloje juokais užsiregistravo į kalėdinį  turnyrą.

Šiais metais jis norėtų sudalyvauti visose turnyruose Lietuvoje ir Latvijoje, taip pat sužaisti bent dvejuose SDC-Baltic (Skandinavijos Baltijos turuose) taip pat sudalyvauti Estijos, Latvijos bei viename Skandinavijos atvirųjų smiginio čempionatų.

„Šiam sezonui didelių tikslų nekeliu. Jaučiuosi taip, kad šie metai smiginyje bus išbandymo ir susipažinimo su aukštesnio lygio turnyrais. Jeigu pateksiu į Lietuvos rinktinę,  stengsiuosi palaikyti gerą formą prieš Europos taurę. Šiuo metu treniruojuosi mažai, nes neturiu galimybių, bet kasdien tam randu bent pusvalandį-valandą“, - pasakojo U.Jankūnas.

Vienos įsimintiniausių akimirkų – dalyvavimas Europos taurėje, vykusioje prieš dvejus metus Olandijoje su Lietuvos rinktine. „Ir, aišku, triumfas Lietuvos čempionate“, - pridūrė vaikinas, būsimasis telekomunikacijų sistemų specialistas.

Pradėjo su sugipsuota ranka

Pirmoje Lietuvos einamojo metų reitingo vietoje įsitvirtinusi Asta Juknienė prisiminė, kad smiginis jos gyvenime atsirado labai netikėtai. „Apie tokį žaidimą sužinojau netyčia užėjusi į Elektrėnų sporto centro salę, kai vyko savivaldybės turnyras 8x3. Buvau sugipsuota kaire ranka (traumą gavau žaisdama krepšinį), bet su skolintom strėlytėm neblogai pataikiau bent į lentą, ir net medalį gavau“, - pasakojo A.Juknienė.

Be krepšinio ji dar labai mėgo tinklinį (salės ir paplūdimio), tačiau sportuoti norėjosi ir plyšus meniskui, tad nusprendė rimčiau užsiimti smiginiu. „Svarbiausia, kad nebereikėjo krepšių su apranga ir rankšluosčiais tampyti su savim“, - šyptelėjo moteris.

Ji kalbėjo, kad į šį sportą pasinėrė norėdama nukreipti mintis nuo įtemptos pedagoginės dienos mokykloje, profsąjunginės veiklos, pasitaikančių kasdieninių problemų. „Ilgainiui smiginis tapo savotišku (dabar jau ir vieninteliu) pomėgiu, kuriam skiriu daugiausia laiko, o ypač savaitgalių, kai dalyvauju varžybose“, - vardijo anglų kalbos mokytoja. Ji neslėpė, kad iš pradžių buvo sunku skaičiuoti surenkamus taškus (žaidėjai vieni kitiems turi teisėjauti), tačiau greitai išmoko galimas kombinacijas, o kartu patobulino ir skaičiavimą mintinai bei kitus matematinius įgūdžius.

A.Juknienė pasakojo, kad net nesitikėjo, kad gali pakliūti į Lietuvos rinktinę, o tuo labiau pakilti į pirmąją vietą reitinge. „Ir dabar trūksta laiko treniruotėms, nes vieno vakaro per savaitę pažaisti sporto klube mažoka palaikyti įgūdžiams. Tapau Lietuvos čempione, bet didelio džiaugsmo nebuvo, nes finale žaisti su dukra, kurią pati atsivedžiau į smiginį, nelabai sekėsi. Nėra gražaus kokybiško žaidimo, nėra satisfakcijos“, - įspūdžiais dalijosi žaidėja.

Per pastaruosius kelerius metus ji dalyvavo Pasaulio taurės varžybose Turkijoje, Europos taurės varžybose Olandijoje, Winmau Masters turnyre Anglijoje, burtai lėmė sužaisti su 10 kartų Leiksaido pasaulio čempione Trina Gulliver. „Jaučiu, kad patirties ir įdirbio dar labai mažai, tą rodo ir rezultatai, bet dabar jau turiu porininkę – dukrą Alginą - klube ir rinktinėje, todėl lengviau planuoti ir keliauti. Praėjusiais metais net iki Islandijos nusitrenkėme – laimėjome porines varžybas, Algina tapo Islandijos atvirojo čempionato nugalėtoja, pati užėmiau trečią vietą“, - vardijo A.Juknienė.

Moteris dalijosi, kad smiginio varžybose labai svarbus psichologinis pasiruošimas, būtina atsiriboti nuo pašalinių replikų, mokėti susitvarkyti su savo emocijomis, neieškoti pasiteisinimų pralaimėjus – visose sporto šakose būna juodų dienų. Pralaimėjai – ne bėda, gali eiti bendrauti, teisėjauti kitiems, palaikyti mėgiamus žaidėjus. Gerbiu mokančius pralaimėti. Daug kartų sau kartojau, kad jau išmokau pralaimėti garbingai, tik reikėtų pasimokyti laimėt lemiamus legus“, - vylėsi A.Juknienė.

Ji ne tik pati žaidžia, bet ir žiūri daug smiginio lygų PDC ar BDO turnyrų per TV ir internetu. „Labiausiai sergu už mūsiškį D.Labanauską, jei jis dalyvauja, ir tikiu, kad iš jaunojo klubiečio Ugniaus Jankūno užaugs ne tik puikus žaidėjas, bet ir profesionalus smiginio analitikas bei komentatorius“, - vertino A.Juknienė.

Ji mano, kad šį sezoną bus sunku išsilaikyti aukštai reitinge, nes laimėt pirmas vietas tobulėjant jaunimui - tikrai nelengva užduotis.