Tradicija nepažeista

Tradicinės iškilmės senovės Olimpijoje įvyko tuo metu, kai dėl koronaviruso pandemijos daugybė pasaulio sporto šakų federacijų skelbė neapibrėžtam laikotarpiui atšaukią čempionatus, turnyrus, o žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie infekuotus atletus, trenerius, varžybų organizatorius.

"Ši ceremonija dar kartą parodė mūsų pasiryžimą sėkmingai surengti Tokijuje 2020-ųjų olimpines žaidynes. Jaučiame viso pasaulio valstybių ir sporto organizacijų palaikymą, jų pastangas imantis visų įmanomų priemonių stabdant koronaviruso plitimą", – kalbėjo TOK vadovas T.Bachas.

XXXII vasaros olimpinių žaidynių ugnies deglą pirmoji iškėlė 2016-ųjų olimpinė šaudymo čempionė graikė Anna Korakaki. Vėliau estafetę iš jos perėmė 2004-ųjų olimpiados maratono nugalėtoja japonė Noguchi Mizuki.

Olimpinė ugnis po Graikiją keliaus iki kovo 19-osios, o 20-ąją bus perskraidinta į Japoniją. Šioje šalyje estafetė turėtų startuoti kovo 26-ąją ir per 121 dieną aplankyti visas 47 prefektūras.

Liepos 24-ąją žaidynių ugnies lauks Tokijo olimpinis stadionas.

Atidžiai stebi situaciją

"Tuo metu, kai tebespekuliuojama apie galimą olimpiados atšaukimą ar nukėlimą, TOK vykdomasis komitetas užtikrino, kad pasirengimas žaidynėms vyksta pagal planą, – rašoma Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) pranešime. – Sukurta darbo grupė, kurią sudaro TOK, Tokijo olimpinių žaidynių organizacinio komiteto, Tokijo miesto, Japonijos valdžios ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovai. Laikydamasis PSO patarimų, TOK paskelbė rekomendaciją visiems nacionaliniams olimpiniams komitetams ir sportininkams toliau ruoštis startams Tokijuje."

"Mes atidžiai stebime šią itin sudėtingą situaciją, laikydamiesi tiek TOK, tiek Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijų. Naujausia oficiali informacija – žaidynės įvyks, nors plintantis virusas maišo kortas, – komentavo LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. – Kasdienėje savo veikloje laikomės visų saugumo rekomendacijų, tą patį daryti norėtume paraginti tiek sportininkus, tiek visuomenę."

Kelialapius į liepos 24–rugpjūčio 9 dienomis vyksiančias olimpines žaidynes jau turi 23 mūsų šalies sportininkai.

Pokyčiai – vienas po kito

Dėl teisės dalyvauti olimpiadoje šiandien pradės kovoti Lietuvos boksininkai – pirmas iš dviejų atrankos turnyrų surengtas Londone.

Varžybose jėgas išmėgins daugiau nei 450 kovotojų iš 50-ies pasaulio šalių. Atrankos išbandymams ruošėsi ir dešimt Lietuvos atletų: Rugilė Altaravičiūtė (svorio kategorija iki 51 kg), Ana Starovoitova (iki 60 kg), Austėja Aučiūtė (iki 69 kg), Gabrielė Stonkutė ir Iveta Lešinskytė (abi iki 75 kg) bei Edgaras Skurdelis (iki 57 kg), Vytautas Balsys (iki 75 kg), Paulius Zujevas (iki 81 kg), Tadas Tamašauskas (iki 91 kg) ir Algirdas Baniulis (per 91 kg).

Kovo 18–22 d. Indijoje buvo numatytas krepšinio "3 prieš 3" ikiolimpinis atrankos turnyras, jame būtų dalyvavusi ir Lietuvos rinktinė, tačiau Tarptautinė krepšinio asociacijų federacija (FIBA) varžybas atidėjo. Priežastis – koronavirusas.

FIBA planavo balandžio 24–26 d. surengti papildomą atrankos turnyrą Vengrijoje, tačiau jo likimas irgi kol kas nežinomas.

Pokyčiai ir Lietuvos imtynininkų sporto kalendoriuje: Europos zonos atrankos varžybos, iš pradžių numatytos kovo 19–22 d. Vengrijoje, perkeltos į gegužę, o pasaulio atrankos turnyras, turėjęs vykti balandžio 30–gegužės 3 dienomis Bulgarijoje, – į birželį.

"Sportininkų sveikata ir gerovė – visiškas prioritetas", – pabrėžė Tarptautinės imtynių federacijos prezidentas (UWW) Nenadas Lalovičius.

Tarptautinė irklavimo federacija dėl koronaviruso pandemijos atšaukė balandžio 27–29 d. Italijoje, Varezės ežere, turėjusias vykti ikiolimpines Europos atrankos varžybas. Naujo sprendimo mūsų šalies irkluotojai lauks kitą savaitę.

Laimikis – 25 medaliai

Per 30 atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų septyniose vasaros ir aštuoniose žiemos olimpiadose iškovoti 25 medaliai.

Atsakomybė buvo didžiulė, žmonės tikėjosi medalio. Kai man pavyko – jaučiausi it devintame danguje.

Pirmasis triumfavo lengvaatletis Romas Ubartas – jis 1992-ųjų rugpjūčio 5-ąją Barselonoje disko metimo rungties finale įrankį nusviedė 65 m 12 cm ir tapo olimpiniu čempionu.

"Jausmą, tada mane apėmusį, labai sunku apsakyti, visa tai reikia pajusti, bet buvau labai laimingas, kad pateisinau atsakomybę, nes ji buvo didžiulė, žmonės tikėjosi medalio. Kai man pavyko – jaučiausi it devintame danguje", – teigė R.Ubartas.

Pastarąjį kartą olimpiniu medaliu Lietuva džiaugėsi 2016-aisiais, kai rugpjūčio 18-ąją Rio de Žaneire bronzą pelnė baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas.

Du mūsų šalies atletus aukštesnės prabos olimpiniai trofėjai pasiekė gerokai vėliau, kai buvę varžovai nukentėjo už antidopingo taisyklių pažeidimus: 2008-ųjų žaidynių sidabras imtynininkui Mindaugui Mizgaičiui įteiktas 2017-aisiais, o 2012-ųjų olimpiados bronzos medalis daugiakovininkei Austrai Skujytei – 2019-aisiais.

Po tris kartus tarp olimpiados medalininkų stovėjo disko metikas Virgilijus Alekna ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, po du – A.Skujytė ir šiuolaikinės penkiakovės meistras Andrejus Zadneprovskis.

Trofėjai

Lietuvos olimpiniai medaliai po Nepriklausomybės atkūrimo:

aukso – 1992 m. Romas Ubartas (lengvoji atletika, disko metimas), 2000 m. Daina Gudzinevičiūtė (šaudymas, tranšėjinė aikštelė), 2000 m. Virgilijus Alekna (lengvoji atletika, disko metimas), 2004 m. – V.Alekna (lengvoji atletika, disko metimas), 2012 m. Rūta Meilutytė (plaukimas), 2012 m. Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė);

sidabro – 2004 m. Austra Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė), 2004 m. Andrejus Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė), 2008 m. Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė), 2008 m. Gintarė Volungevičiūtė-Scheidt (buriavimas, "Laser Radial" klasė), 2008 m. Mindaugas Mizgaitis (graikų-romėnų imtynės), 2016 m. Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritter (irklavimas, porinė dvivietė);

bronzos – 1992 m., 1996 m. ir 2000 m. vyrų krepšinio rinktinė, 2000 m. Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė (irklavimas, porinė dvivietė), 2000 m. Diana Žiliūtė (dviračių plentas, grupinės lenktynės), 2008 m. V.Alekna (lengvoji atletika, disko metimas), 2008 m. A.Zadneprovskis (šiuolaikinė penkiakovė), 2012 m. Aleksandras Kazakevičius (graikų-romėnų imtynės), 2012 m. Evaldas Petrauskas (boksas), 2012 m. A.Skujytė (lengvoji atletika, septynkovė), 2016 m. Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė (irklavimas, porinė dvivietė), 2016 m. Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika), 2016 m. Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas (baidarių irklavimas).

Romas Ubartas:

Atsakomybė buvo didžiulė, žmonės tikėjosi medalio. Kai man pavyko – jaučiausi it devintame danguje.