Lietuvos moterų bokso čempionė Vaida Valskytė atkakliai siekia tikslo – kelialapio į olimpines žaidynes, nors didžiajam sportui aukoja ne vien savo santaupas.

Pinigai – skaudi sritis

„Važiuosime į tarptautinį turnyrą Vokietijoje, po to kelsime sparnus į Suomiją. Po turnyrų šiose šalyse bandysime įgyvendinti vieną svajonę – nuvažiuoti į treniruočių stovyklą Baltarusijoje arba Ukrainoje, – kalbėjo V.Valskytės treneris Juozas Juocevičius. – Kita svajonė – pasaulio čempionatas Kinijoje.“

Paklaustas, ar užtenka lėšų užsienio turnyrams ir siekiams, treneris nusijuokė.

„Palietėte labai skausmingą temą. Nenoriu nieko blogo kalbėti, bet gero apie Lietuvos bokso federaciją taip pat negaliu pasakyti, todėl geriau patylėsiu, – teigė treneris. – Į visus turnyrus važiuojame už savo pinigus. Aš, kaip praeityje daug pasiekęs sportininkas, gaunu rentą. Visą ją ir paaukoju. Daugiau nėra iš kur gauti pinigų. Esame dėkingi bokso klubui “Viksoras„ už suteiktas sąlygas treniruotis. Kiti klubai mūsų neįsileido.“

1971-ųjų Europos bokso čempionas J.Juocevičius pabrėžė, kad moterų boksas Lietuvoje apleistas – niekam jis neįdomus.

„Kiek daugiau dėmesio sulaukėme, kai moterų boksas buvo įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Lietuvoje netgi buvo suorganizuotas moterų čempionatas. Vaida tapo čempione ir kandidate į olimpinę rinktinę“, – didžiavosi auklėtine treneris.

Semiasi patirties

„Pasaulio čempionate Kinijoje bus dalijami kelialapiai į Londono žaidynes. Aštuonios geriausios boksininkės įgis teisę dalyvauti olimpiadoje. Šalies bokso federacija pinigų mums neskiria. Pateikiau prašymą minimaliai sumai, tačiau atsakymo nesulaukiau, – pasakojo J.Juocevičius. – O Vaidai trūksta tarptautinių varžybų patirties. Jos pasirodymai per treniruotes ir turnyruose labai skiriasi. Jeigu varžybose ji pademonstruotų tai, ką atlieka per treniruotes, būtų fantastika.“

Trenerio nuomone, jo auklėtinei stinga psichologinės ištvermės.

„Prieš kai kurias kovas ji paprasčiausiai perdega, nes neturi lygiaverčių sparingo partnerių. Todėl dabar mūsų tikslas – daugiau kovų. Ieškau turnyrų, kuriuose galėtume grūdintis“, – kalbėjo vienas techniškiausių visų laikų Lietuvos boksininkų.

Bokso aritmetika

– Vaida, ko tikitės turnyre Vokietijoje? – paklausėme V.Valskytės.

– Laukia trys kovos. Noriu jas laimėti, visada siekiu pergalių. Apie šį turnyrą sužinojome iš Norvegijos trenerių, jie mums atsiuntė visą informaciją. Iš Lietuvos bokso federacijos sulaukėme atsakymo, kad mūsų meistriškumo lygis neatitinka kažkokių reikalavimų, kad gautume finansavimą. Kaip gali meistriškumas gerėti, jei niekur nevažiuosime? Turnyras Švedijoje mums kainavo 2 tūkst. litų, kelionė į Vokietiją kainuos apie 1,5 tūkstančio. Nuvykti į pasaulio čempionatą prireiks 16 tūkstančių.

– Treneris sakė, kad gauna sportininko rentą. Kokie tavo pajamų šaltiniai?

– Aš užsidirbu iš kūrybinės veiklos. Anksčiau ir eilėraščius rašiau (juokiasi). Lietuvos bokso federacija iškėlė sąlygą: šiek tiek padės finansiškai, jei laimėsiu Vokietijoje ir Suomijoje.

– Norint patekti į Londono olimpines žaidynes, pasaulio čempionate reikės prasibrauti į stipriausiųjų aštuntuką? Ar tai realu?

– Viskas priklausys nuo burtų – kokios teks varžovės. Vyks trijų svorio kategorijų kovos. Žinau, kad yra viena mergina, kuri nuo 2005-ųjų šluoja visus apdovanojimus. Jeigu pirmoje kovoje teks su ja susitikti – šansų beveik nėra. Mano problema – tokio lygio kovų patirties stoka. Tobulėti Lietuvoje nėra galimybių, išeitis – turnyrai užsienyje. Manau, kad mūsų šalyje moterų boksas – neperspektyvi sporto šaka, nes niekas jos nefinansuoja. Yra merginų, kurios pamėgina jėgas ringe, bet dauguma netrukus viską meta, nes iš bokso gyvenimui neužsidirbsi. Aš irgi beveik po kiekvienos treniruotės sakau: nekenčiu bokso, bet tas jausmas trunka vos kelias sekundes. Dar tikiu tuo, ką darau.