J.Gelžiniui tai buvo penktosios iš eilės laimėtos 1 000 km lenktynės ir septintosios per visą karjerą. I.Gelžinis nugalėtojo taurę kėlė taip pat nebe pirmą kartą.

Vos tik prasidėjus lenktynėms tribūnuose sklandė juokas, kad laimės ta komanda, kurioje važiuoja Gelžinis. Atrodo burtai veikia, tačiau tiek Jonas, tiek Ignas Gelžiniai įsitikinę, kad ir koks geras vairuotojas būtų, svarbus kiekvieno komandos nario indėlis į pergalę.

– Kaip įvardytumėte, kas lėmė jūsų komandos pergalę 1 006 km lenktynėse?

I.G.: Aš manau, kad tai nėra tik vairuotojų nuopelnas. Visa komanda ilgai ir sunkiai dirbo, gaudė klaidas automobilyje, o atvykus į varžybų trasą buvo belikę tik viską patikrinti dar kartą. Pergalė lenktynėse yra bendras visų prisidėjusių žmonių nuopelnas, visa komanda nuoširdžiai tikėjo tuo, ką daro, todėl ir toks rezultatas.

J.G.: Puikiai pasakyta!

– Ar tai, kad abu esate praleidę ne vieną sezoną prie "Porsche" vairo, padėjo šiose lenktynėse?

J.G.: Žinoma, kad sukaupta patirtis ir žinios yra labai svarbu.

I.G.: Man, be abejonės, taip. Šios lenktynės – tai viena tų retų progų, kai galiu su Jonu tiksliai pasimatuoti, kiek man dar trūksta iki jo. Po kvalifikacijos supratau, kad yra dar vietos tobulėti.

– Kokios strategijos lenktynėse laikėsi jūsų komanda ir kiek ji keitėsi visų lenktynių metu?

I.G.: Stabilumas ir užtikrintumas. Turėjome diktuoti maksimalų tempą, dėl to, kad pagrindinių konkurentų automobilis buvo šiek tiek greitesnis, tačiau bet kokiu atveju žinojome, kad klaidų tokiose lenktynėse niekas neatleidžia, todėl turėjome balansuoti ties klaidų riba. Lenktynių metu taktika ir strategija nekito, kol konkurentai nepalūžo ir nepadarė klaidos, tuomet įjungėme super saugų režimą užtikrintam finišui pasiekti.

J.G.: Aš pirmą važiavimo trasoje valandą stebėjau, kaip dėliojasi situacija komandų rikiuotėje. Antrą ir trečią važiavimo valandas smarkiai padidinau tempą, konkurentai bandė laikyti ir padarė klaidą.

– Kas, jūsų abiejų nuomone, svarbiausia tokiose lenktynėse?

I.G.: Sunku būtų išskirti vieną svarbų dalyką, manau, kad viskas turi būti išgaudyta iki detalių.

J.G.: Sutinku su Igno mintimis. Kartu paantrindamas, kad komanda turi veikti tiksliai, nes vos vienas klaidingas komandos vadovo, mechaniko ar lenktynininko sprendimas gali labai greitai sugriauti sunkiai pasiektą rezultatą.

– Šiose 1 006 km lenktynėse krito ne viena favoritais laikyta komanda. Ar tai prisidėjo prie jūsų laimėjimo? Ką jūs patys laikėte savo didžiausiais konkurentais?

I.G.: Be abejo, prisidėjo, nes buvo mažiau konkurentų (juokiasi). Mūsų konkurentais buvo visos galingais automobiliais apsirūpinusios komandos – tai ir "Aquila", ir BMW "Big Daddy", ir kitos. Vieniems sekėsi geriau, kitiems – blogiau, tačiau labiausiai ant kulnų lipo Palangos "Porsche". Matėsi, kad abi komandos plėšosi marškinius – vieni bandė laikyti atotrūkį, kiti – jį mažinti.

J.G.: Prieš startą buvo įvardijama daug favoritų, tačiau mes žinojome, kad laimės ta komanda, kuri važiuos tiksliausiai, greičiausiai ir beveik nedarydama klaidų.

– Ar stebėjote, kuriam pavyko įveikti greičiausią komandos ratą?

I.G.: Taip, tai buvo Jonas.

J.G.: Vis dėlto Ignui neteko pavažiuoti su naujomis padangomis, tai sunku pasakyti, kuris būtų buvęs greičiausias.

Aš žinau, kiek daug laiko ir pastangų kainuoja važiuoti greitai aukštu lygiu. Šiuo metu laikas man atrodo pats brangiausias dalykas, todėl kuo daugiau jo noriu skirti šeimai ir darbams.

– Kadangi bent jau Jonas pradedamas vadinti 1 006 km laimėjimo garantu, gal jau sulaukėte tiek vienas, tiek kitas rezervacijų ir kitoms 1 006 km lenktynėms?

I.G.: Nežinau dėl Jono, tačiau aš nesulaukiau. Manau, kad viskas turi pirma aprimti, kol komandos pradės kurti planus ir ieškoti komandos narių.

J.G.: Dabar labiausiai noriu pailsėti ir grįžti kuo greičiau prie kasdienių darbų ir tikslų. Šiemet manęs dar laukia vienos "Porsche Challenge" varžybos Suomijoje. Estijoje neseniai vykusias laimėjome, o apie kitą sezoną galvosime jau 2018-ųjų pradžioje.

– Jei atitoltume nuo 1 000 km – jūsų tėtis susijęs su automobilių sportu, tad ir jums kito kelio nebuvo?

I.G.: Aš bandžiau daug kitų kelių, daug kitų sporto šakų, tačiau pabandęs kartingus netrukus supratau, kas man labiausiai patinka.

– Kai šeimoje du lenktynininkai, stebite vienas kito pasiekimus ir sakote, kad kitą kartą aš tave aplenksiu ar panašiai?

I.G.: Retai tenka varžytis vienam su kitu, todėl visada palaikome vienas kitą ir retai konkuruojame.

– Ar dažnai vienas kitam patariate, kaip daryti geriau ar kitaip?

I.G.: Dažnai stengiamės pasikalbėti, pasižiūrėti į vienas kito klaidas, padiskutuoti, kaip jų išvengti. Tai padeda greičiau tobulėti.

– Dabar esate šiek tiek toliau nuo aktyvaus sporto (bent jau automobilių). Ar dėliojami kažkokie ateities planai?

I.G.: Planų visada yra, tačiau juos įgyvendinti, deja, nėra taip lengva. Tačiau visada stengiamės tai padaryti ir, tikiuosi, kitąmet susitiksime ne tik 1 006 km lenktynėse.

J.G.: Šiais metais ilsiuosi nuo aktyvaus sporto. Buvau nuėjęs tikrai labai toli – tapau Anglijos "Porsche Cup" vicečempionu, buvau atrinktas į Top 8 pasaulio lenktynininkus, kurie pretendavo gauti "Porsche" gamyklos stipendiją kartu su Earlu Bamberiu ir Johanu Kristofferssonu ir kitais talentingais jaunuoliais. Aš žinau, kiek daug laiko ir pastangų kainuoja važiuoti greitai aukštu lygiu. Šiuo metu laikas man atrodo pats brangiausias dalykas, todėl kuo daugiau jo noriu skirti šeimai ir darbams.