Vėlyvą vakarą užsukus į Kauno ledo areną buvo galima išvysti neįprastą reginį – ant ledo vaikštinėjo būrelis moterų ir vaikinų. Be pačiūžų, bet su šluotomis rankose. "Susipažinkime, mes – akmenslydžio komanda", – šyptelėjo viena žaidėjų Eglė Čepulytė.
Kaunietė kineziterapeutė jau ne vienus metus žavisi šia Lietuvoje kol kas egzotiška, o pasaulyje – viena populiariausių žiemos sporto šakų. Ji drauge su kolegėmis Gaiva Valatkiene, Rasa Veronika Jasaitiene, Asta Uldukiene atstovauja Kauno akmenslydžio (kerlingo) klubo ekipai "Slydis".
"Akmenslydis – intelektualus žaidimas. Mūsų komandoje yra ir įmonių vadovių, medikių, inžinierių", – mūsų pažintį su savo sporto šaka pradėjo E.Čepulytė.
– Akmenslydis Lietuvoje nėra itin populiarus, veikiau egzotinis žaidimas. Kaip juo susidomėjote?
– Mes Kaune akmenslydį žaidžiame trečią sezoną. Aš pati – buvusi irkluotoja, tad su sportu draugauju seniai. Esu buvusi SSRS čempionatų prizininkė, daugkartinė Lietuvos čempionė, olimpinės SSRS rinktinės narė. Ir baigusi aktyvią sportinę karjerą nuolat judėdavau – krosą bėgdavau, į baseiną nueidavau, tačiau trūko emocijų, komandinio bendravimo. Peržengus 45-erių metų slenkstį juk nepradėsi žaisti krepšinio. Gyvenimas suvedė su akmenslydžio treneriu, kuris užsiminė Kaune turįs dvi vyrų komandas, tačiau niekaip nesurenkantis moterų ekipos. Kai jis išsamiau papasakojo apie šį sportą, užsidegiau ta idėja. Sukviečiau savo drauges, pažįstamas, sakau – pabandome. Jos juokėsi: čia šlavėjų sportas! Vis dėlto neišsiskirstėme.
– Kiek žmonių ar klubų propaguoja akmenslydį Kaune, šalyje?
– Labai aktyvaus judėjimo nėra. Kaune nuolat žaidžia gal kelios dešimtys, Lietuvoje, matyt, maždaug šimtas. Klubai veikia tik Kaune ir Vilniuje. Mūsų mieste yra du klubai, sostinėje – bene šeši. Didžiausia problema Lietuvoje – trūksta ledo. Mums reikia specifinės ledo dangos, todėl, tarkime, dailiojo čiuožimo atstovai kelia vienokius reikalavimus, o mes – šiek tiek kitokius.
– Kuo jus sužavėjo akmenslydis?
– Pirmiausia tuo, kad žaisti gali visi, nepriklausomai nei nuo amžiaus ar lyties, nei nuo kūno sudėjimo. Be to, akmenslydis – tai geras fizinis krūvis, neperkraunama širdis. Esu kineziterapeutė ir matau, kad dabar žmonės mažai juda, ypač silpnas jų apatinis kūno raumenynas, dubens sritis, šlaunys. Netgi eisena tapo netaisyklinga, nes jie normaliai nebepakelia kojų, o jas velka. Dėl to atsiranda stuburo skausmų, kitokių bėdų. Mūsų sporto šaka stiprina būtent šiuos raumenis, moko išlaikyti pusiausvyrą. Neapsipilame prakaitu, pulsas nepadidėja iki maksimalaus. Tiesa, kai, paleidus akmenį, reikia nutrinti ir 30 m ledo, krūvis – neišvengiamas, tačiau lavinama ir smegenų veikla, nes mąstymas čia taip pat svarbus.
– Kur rengiate treniruotes?
– Įprastai treniruojamės Kauno ledo arenoje, tačiau vykstame ir į Rygą. Pas kaimynus kur kas geresnės treniruočių sąlygos, yra specializuota arena akmenslydžiui. Dalyvavome ir tarptautinėse varžybose Lenkijoje, Italijoje, Vokietijoje.
– Kiekviena sporto šaka turi ir nerašytas taisykles. Pasidalykite keliomis iš jų.
– Nerašyta taisyklė: nevalia tyčiotis, juoktis ar kaip kitaip įžeisti varžovų, jei jiems nepasisekė. Kaip tik dera pagirti už tikslų bandymą. Kita tradicija – po varžybų nugalėtojai kviečia pralaimėjusiuosius taurės vyno ar puodelio arbatos, kartu aptaria rezultatus, užmezga glaudesnius kontaktus.
– Ar brangi žaidimo įranga? Ar tinka elementari šluota iš prekybos centro?
– Brangiausiai kainuoja ledo nuoma. Šluotos – specialios, iš karbono, stiklo audinio, vidutiniškai kainuoja maždaug 80 eurų. Labai svarbus vadinamasis šluotos padas, kuriuo trinamas ledas. Jis gaminamas iš specifinio audinio, kainuoja apie 30 eurų, naudojamas tik vienoms varžyboms ir turi būti keičiamas. Batai – taip pat ypatingi. Vieno bato padas tefloninis, slystantis, kitas – ne. Juos perkame iš JAV, mokame apie 300 eurų. Užtenka keliems sezonams. Drabužiai tinka ir Lietuvos gamintojų. Jie turi būti pašiltinti, bet nestori, kaip slidininkų. Pirštinės profesionaliam sportui kainuoja dar 60 eurų. Visos išlaidos – mūsų rūpestis. Neseniai pateikėme paraišką savivaldybei dėl paramos – gal ir mums nuo viso sporto pyrago nubyrės truputis.
– Kurios šalys diktuoja akmenslydžio madas pasaulyje?
– Neseniai baigėsi pasaulio moterų čempionatas. Triumfavo Šveicarijos atstovės, finale įveikusios siurprizą pateikusias japones. Bronza atiteko Rusijai, palaužusiai favorites kanadietes. Vyrų gretose pasaulio čempionų titulas priklauso švedams, anksčiau – norvegams. Pastaruoju metu dominuoja skandinavai.
– Kokie Lietuvos atstovų pasiekimai?
– Nuolat dalyvaujame Latvijos mėgėjų lygos varžybose. Rygoje rengiame ir mūsų šalies čempionatus. Šiemet pasaulio jaunimo čempionate Helsinkyje lietuviai finišavo toli gražu ne paskutiniai – antrajame dešimtuke. Mes netrukus skrisime į Švediją, kur vyks Europos veteranų čempionatas. Kitos mūsų moterys Slovėnijoje taip pat balandį dalyvaus Europos C diviziono pirmenybėse.
– Akmenslydis – olimpinė sporto šaka. Ar realu žiemos žaidynėse pamatyti ir lietuvius?
– Kol kas tikrai ne, tačiau 2002-aisiais veiklą pradėjusi mūsų kerlingo asociacija, vadovaujama Vyganto Zaliecko, žengia tik į priekį.
Akmenslydis
Akmenslydis (kerlingas) – olimpinė žiemos sporto šaka, vadinama šachmatais ant ledo. Žaidimo esmė: stačiakampėje (45,5 m ilgio ir 4,3 m pločio) ledu dengtoje aikštelėje leisti 20 kg sveriančius poliruoto granito akmenis taip, kad jie atsidurtų kuo arčiau nupiešto taikinio ("namų centro").
Rungtyniauja dvi komandos po keturis žaidėjus. Komandą sudaro pirmasis žaidėjas (stumia akmenį pirmas), antrasis žaidėjas (stumia antras), vicekapitonas (stumia trečias, gali pakeisti kapitoną per ketvirtą veiksmą) ir kapitonas.
Kiekvieną iš aštuonių kėlinukų abiejų komandų žaidėjai pakaitomis stumia po du akmenis. Kėlinuką laimi komanda, kurios akmuo yra arčiausiai apskritimo centro ir gauna tiek taškų, kiek akmenų yra arčiau centro nei varžovų arčiausias akmuo. Stumiant akmenį du tos pačios komandos žaidėjai gali koreguoti jo slydimo greitį ir kryptį, trindami ledą prieš akmenį specialiomis šluotelėmis.
Pasaulio kerlingo federacija (WCF) įkurta 1966 m. Nuo 1955 m. vyksta Europos čempionatai, nuo 1959 m. – pasaulio vyrų, nuo 1979 m. – pasaulio moterų čempionatai.
2014 m. žiemos olimpiados aukso medalius iškovojo Kanados vyrai ir moterys. 2015 m. pasaulio vyrų akmenslydžio čempionatą laimėjo švedai, 2016 m. pasaulio moterų akmenslydžio čempionės – šveicarės.
2016 m. Lietuvos čempionato prizininkai: vyrai – 1. "T-Rink" (Vilnius), 2. "Europola" (Vilnius), 3. "DeArch-Polido" (Vilnius), moterys – 1. "Skipas" (Vilnius), 2. "Icy Heads" (Kaunas), 3. NS (Vilnius).
Naujausi komentarai