Greitas komandinis žaidimas, geras nusiteikimas, protinga taktika – tokius svarbiausius Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kozirius vardijo krepšinio specialistai ir žaidėjai.

Rinktinė gali eiti toli

"Rinktinė rimtai pasirengė pasaulio čempionatui. Matosi, kad visi žaidėjai susirinko geros nuotaikos, nori laimėti ir reabilituotis po praėjusių metų fiasko. Vidinis stimulas gali būti varomąja jėga", – sakė 1982 m. pasaulio čempionas Sergejus Jovaiša.

"Komanda atrodo tikrai geriau nei praėjusiais metais", – teigė buvęs Eurolygos ir Europos čempionas, olimpinių žaidynių prizininkas Saulius Štombergas.

"Stiprioji nacionalinės komandos pusė – gera gynyba ir komandinis žaidimas. Juo mūsų šalies krepšininkai garsėja jau dešimtmečius. Be to, gerą įspūdį paliko ir treneriai. Matau nemažai naujų derinių, drąsių ir savalaikių sprendimų", – mintimis dalijosi LKKA profesorius Stanislovas Stonkus.

Visi jie tiki, kad Lietuvos rinktinė pajėgi ne tik patekti į aštuntuką, bet ir palypėti kiek aukščiau.

Iššauti gali bet kuris

"Ši rinktinė žaidžia komandinį krepšinį, žaidėjai dalijasi kamuoliu, išpildo derinius. Matosi, kad visi stengiasi vykdyti trenerio reikalavimus, dirba gynyboje ir nori įrodyti, kad jauna rinktinė yra gana pajėgi. Manau, šita komanda turi daug galimybių pagerinti ankstesnių Lietuvos rinktinių rezultatus pasaulio čempionatuose (aukščiausia vieta iki šiol buvo 7-oji – red. past.), – kalbėjo vienas tituluočiausių Lietuvos krepšininkų S.Štombergas.

S.Jovaiša gyrė K.Kemzūros ir viso trenerių štabo parengtą taktiką: "Man įspūdį daro daugiapakopė K.Kemzūros puolimo sistema. Bet kuriame derinio taške kiekvienas žaidėjas būna pavojingas varžovams. Labai gerai, kad visoje aikštėje galime rasti tokių aštrių taškų, iš kurių galime daryti nemalonumų priešininkams."

Vieno geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų S.Jovaišos teigimu, gerai, kad iškart išryškėjo lyderių grupė: "Nuo pat pradžių gerai žaidžia Linas Kleiza, Paulius Jankūnas, pagal savo galimybes kovoja Robertas Javtokas. Kontrolines rungtynes kiek silpniau pradėjęs Jonas Mačiulis jau įgavo sportinę formą ir dabar yra labai svarbus komandai, jis bus vienas tų, kurie temps komandą paskui save. Visai gerai atrodė Mantas Kalnietis. Po blankaus sezono "Žalgiryje" Mantas rinktinėje įgavo daugiau pasitikėjimo ir dabar matome rimtą žaidėją."

Panašiai svarstė ir prof. S.Stonkus: "Matau, kad rinktinėje turistų nebus. Visi įneš savo indėlį. Nors nemažai kalbama apie komandos branduolį, tačiau jis gali kisti. Tai priklausys ir nuo varžovo. Žinoma, daugiausia tikimasi iš L.Kleizos, R.Javtoko, M.Kalniečio ir J.Mačiulio."

Lyderio vaidmenį S.Štombergas skyrė L.Kleizai: "Linas yra individualiai stiprus žaidėjas, bet gerai, kad jis tuo nepiktnaudžiauja. Jam yra daugiau derinių, todėl jis pelno daugiau taškų, bet renka juos ne lipdamas kitiems per galvą, o atlikdamas derinius. Kai L.Kleizą varžovai aktyviau dengia, atsilaisvina kiti žaidėjai ir Lietuvos rinktinė tuo pasinaudoja."

"Visi rinktinės žaidėjai gali iššauti, timptelėti komandą į priekį. Ne tik tie, kurie vadinami tikraisiais lyderiais, bet ir Simas Jasaitis, R.Seibutis. Manau, bus rungtynių, kuriose jie tars savo žodį. Tadas Klimavičius, kaip visada, randa savo vietą aikštėje ir atlieka tą reikalingą juodą darbą, kurį anksčiau darydavo Tomas Masiulis, – dėstė mintis S.Jovaiša. – Puolime rinktinei norėtųsi palinkėti tęsti greitą žaidimą, nebūtinai ieškoti šimtaprocenčių progų metimui, bet truputį ir rizikuoti, atakuoti dažniau, įprasti prie tokio ritmo. Mes gynyboje nesame patys stipriausi, bet galime puolime įmesti daugiau nei 70 taškų. Jeigu įmesime po 85 taškus, tai kiekvienose rungtynėse galime tikėtis sėkmės."

Įžaidėjo problemos nėra

Lygindamas šių metų rinktinę su praėjusių metų komanda, kuri patyrė fiasko Europos čempionate, S.Štombergas sakė: "K.Kemzūros komanda pranašesnė taktiniu išpildymu. Pernai žaidimas buvo padrikas, kiekvienas individualiai norėjo įrodyti, kad gali laimėti. Šiemet žaidėjai ieško laisvų komandos draugų, daugelis gauna laiko pasireikšti, įžaisti kamuolį gali kiekvienas laisvesnis krepšininkas."

S.Jovaiša taip pat akcentavo taktinį K.Kemzūros komandos pasirengimą: "Taktinis pozicinis žaidimas yra su daugiau variantų visiems žaidėjams, ir K.Kemzūra nevaržo individualių veiksmų, leidžia žaidėjams pasireikšti. Pagrindinis skiriamasis bruožas – įžaidėjo pozicijoje nebėra tokio kulto, neaštrinama, kad mums reikalingas toks ir toks žaidėjas. Šią poziciją bando užimti ir savo veiksmais kompensuoti beveik visi gynėjai – M.Kalnietis, Tomas Delininkaitis, Martynas Gecevičius, Renaldas Seibutis. Tai – jau labai modernu. Ir varžovams gintis daug sunkiau."

"M.Kalnietis, T.Delininkaitis ar M.Gecevičius gerai susitvarko su įžaidėjo pareigomis. Ypač svarbu, kad šie žaidėjai pelno nemažai taškų, improvizuoja aikštėje", – įžaidėjo problemos rinktinėje neįžvelgė ir profesorius.

Spragos – po krepšiu

Paklaustas apie silpnąsias rinktinės vietas, S.Stonkus atsakė, kad rūpesčių čempionate gali kelti vidurio puolėjo pozicija. Išskyrus R.Javtoką, kitiems gali būti sunku kautis šioje pozicijoje. "Tačiau komandinis žaidimas galėtų užglaistyti šią spragą", – svarstė jis.

S.Jovaiša pritarė S.Stonkui dėl vidurio puolėjų trūkumo: "Martyno Andriuškevičiaus meistriškumas kėlė kiek daugiau abejonių. Tačiau žinant vidurio puolėjų deficitą, K.Kemzūros pasirinkimas yra apgalvotas – geriau turėti didelį žaidėją po krepšiu negu neturėti jokio. Martynas gali ir apsiginti. Bet kokiu atveju klaidas po krepšiu komanda bandys kompensuoti bendru darbu."

S.Jovaiša gynyboje truputį pasigedo kietesnio, protingensio ir labiau pasiaukojamo žaidimo vienas prieš vieną ir du prieš du: "Tik per paskutines rungtynes, žaidžiant du prieš du, pamačiau labiau akcentuotą veiksmą, ką norima daryti. Mes arba esame neapsisprendę, arba nevykdome trenerių nurodymų, ką daryti, kai varžovų įžaidėjas eina į vieną pusę, po to grįžta atgal. Šioje vietoje varžovai mus dažnai išblaško. Komandinės gynybos labai reikės."

Buvęs žalgirietis stebėjosi nematydamas M.Gecevičiaus snaiperiškų metimų: Dar nenoriu galvoti, kad jis gali būti iš tų žaidėjų, kurie vadinami "klubiniais" – tokiems reikia daugiau laiko priprasti vienoje komandoje. Bet, kai jis Kaune pataikė iš savo mėgstamo krašto, širdyje lengviau pasidarė ir patikėjau, kad jo rankos atsiriš."

Pergalės suteiktų impulsą

S.Štombergo teigimu, Lietuvos krepšininkai pasirengimo laikotarpiu atrodė stiprūs psichologiškai, kovodavo iki galo, išskyrus mačus su ispanais ir JAV, kur kelios atkarpos išspręsdavo rungtynių baigtį.

"Laimėjus pirmąsias, antrąsias rungtynes pasaulio čempionate būtų geras impulsas būsimoms kovoms. Pirmieji varžovai bus tikrai įveikiami, tad svarbu neatsipalaiduoti ir nepadovanoti jiems taškų. Vis dėlto neabejoju, kad komanda žino visas savo problemas ir nemalonių siurprizų nepateiks", – vylėsi buvęs Lietuvos rinktinės puolėjas.

"Manau, kad į aštuntuką turime patekti. O ketvirtfinalyje, jeigu gautume morališkai įveikiamą varžovą, galime kilstelėti ir į patį viršų. Ispanija, JAV, Graikija, iš dalies Argentina ir galbūt Serbija – yra pirmojo ešelono komandos. Mes esame netoli jų ir, aplankius sėkmei, jaučiant pasitikėjimą, galime įsibrauti tarp jų. Svarbu, kad per startą neįvyktų kokių nesąmonių – atsitiktinių pralaimėjimų. Tvarkaraštis įsibėgėti yra labai geras", – teigė S.Jovaiša.