Ledo ritulininkas Darius Kasparaitis šią savaitę greičiausiai dar kartą gulsis ant operacinio stalo. Jeigu žaidėjui pavyks išsigydyti traumas, po dvejų metų jis žada debiutuoti Lietuvos rinktinėje.

Vakar Vilniuje vykusiose KHL rungtynėse tarp Kazanės "Ak Bars" ir Sankt Peterburgo SKA komandų D.Kasparaitis nežaidė dėl problemų su kirkšnimi. Keturias operacijas per pastaruosius metus iškentusio žaidėjo karjera vis dar kybo ant plauko.

Poryt D.Kasparaitis vyks į JAV, kur papildomai konsultuosis su vietos gydytojais. Penktadienį savo 37-ąjį gimtadienį ledo ritulininkas gali sutikti operacinėje, o jo galimybės toliau rungtyniauti turėtų paaiškėti per savaitę.

Po KHL rungtynių SKA komandos gynėjas teigė, jog ateityje norėtų debiutuoti Lietuvos rinktinėje. D.Kasparaitis neatmetė galimybės dirbti ir rinktinės treneriu ar vadybininku.

Žiūrovų antplūdis vos nepravirkdė

- Tikėjotės, kad Vilniuje susirinks daug žiūrovų ir bus gera atmosfera. Realybė pranoko lūkesčius?, - žurnalistai paklausė D.Kasparaičio.

- Aš likau apakęs. Tiek daug žmonių atėjo, buvo tikra ledo ritulio šventė. Rungtynių scenarijus buvo idealus: visi sirgo už SKA, laimėjome po bulitų. Geriau būti negali. Jei atvirai, tikėjausi, kad ateis trys-keturi tūkstančiai žiūrovų. Vos neapsiverkiau, kai pamačiau, kiek žmonių susirinko.

- Galbūt būtų buvę dar geriau, jei jūs pats būtumėte žaidęs ir įmušęs?

- Nežinau, ar būčiau įmušęs, bet gavęs baudos minučių tai tikrai. Žinoma, skaudu, kad negalėjau žaisti. Bet mano karjera buvo ilga. Dabar važiuoju į JAV ir grįšiu arba dar žaidėjas, arba jau treneris. Rusai man pasakė, kad daugiau ledo ritulio negaliu žaisti. Paskambinau JAV gydytojams, paaiškinau padėtį, ir jie kalbėjo, kad mane dar galima „pataisyti“. 

Norėtų KHL komandos iš Lietuvos

- Dariau, kieno apranga jūs dabar apsivilkęs? (paklausė rusų žurnalistas – red. past.)

- Tai Lietuvos rinktinės marškinėliai. Jeigu viskas bus gerai, dar žaisiu už šią komandą. Daugelis žmonių Lietuvoje galvoja, kad aš rusas, tačiau aš visą gyvenimą buvau ir būsiu lietuvis. Tai, kad atstovavau Rusijos rinktinę, nereiškia, kad esu rusas.
Man labai skauda širdį. Išėjau į lauką ir ten pamačiau iškabintas Lietuvos olimpinių čempionų nuotraukas. Sabonis, Modestas Paulauskas, Lina Kačiušytė – jie visi atstovavo Tarybų Sąjungą. O Kasparaičio nėra. Aš esu lietuvis, olimpinis čempionas, juo tapau žaisdamas ne Rusijos, o Suvienytoje komandoje. Kodėl negalima manęs pasodinti tarp kitų? Ar žaidžiau JAV, ar Rusijoje, visur manęs niekaip kitaip nevadino, kaip tik lietuviu.

- Iš tikrųjų esate pasiryžęs žaisti už Lietuvos rinktinę?

- Taip, šimtas procentų. Aišku, viską gali pakeisti traumos. Nesu jaunas, todėl galbūt būsiu treneriu, kitaip dirbsiu su komanda. Žiūrėsime. O jėgų aš dar daug turiu, galite paklausti SKA komandos žaidėjų. Treniruojuosi daugiau už visus, bet kojas skauda.

- Jeigu trauma nebeleistų jums tęsti karjeros, ketinate grįžti į Lietuvą ir dirbti treneriu?

- Nežinau, ar būsiu treneriu, nes tai labai sunkus darbas. Bet, pavyzdžiui, šiandien nupirkau šimtui vaikų bilietus į rungtynes. Lietuvoje ypač madinga klausti apie pinigus, todėl pasakysiu: už bilietus sumokėjau 5 tūkst. litų. Kažin, ar galėčiau dirbti su vaikais, bet su rinktine turbūt kažkada dirbsiu. Aš svajoju, kad Lietuvos komanda žaistų KHL. Ji galėtų rungtyniauti Kaune ir Vilniuje. Tegu joje žaistų keturi ar penki lietuviai, bet Lietuva būtų KHL dalis. Bet tai priklauso ne nuo manęs, o nuo žmonių. Labai gerai, kad šiandien į Vilnių atvažiavo svarbiausi KHL vadovai, verslininkai. Jie savo akimis pamatė, koks populiarus čia gali būti ledo ritulys. Žinau, kiek tai kainuotų – maždaug 15 milijonų JAV dolerių. Bet nieko nėra neįmanomo, reikia tik verslininkų pagalbos.