Daugkartinis Lietuvos dziudo čempionas Marius Paškevičius netiki mistika, nors pats asmeniškai yra patyręs netikėtų sutapimų. "Tai tik sportas", – teigė kol kas sėkmingiausius metus per visą savo karjerą pradėjęs olimpietis.

Pusfinaliai su T.Rineriu

Praėjusią savaitę Prancūzijos mieste Monpeljė įvykusiame Europos čempionate Lietuvos nusipelniusio trenerio Petro Vinciūno auklėtinis, Kauno sporto mokyklos "Gaja" ir dziudo klubo "Danas" atstovas M.Paškevičius (svorio kategorija daugiau kaip 100 kg) iškovojo bronzos medalį.

Lietuvis nugalėjo juodkalnietį Marko Radulovičių, slovėną Matjažą Čerajų, gruziną Levaną Matiašvilį ir tik pusfinalyje pralaimėjo favoritui – tituluotajam prancūzui Teddy Rineriui.

Londono olimpiados ir septyniskart pasaulio čempionas, 205 cm ūgio ir 135 kg svorio T.Rineris finale nukovė gruziną Adamą Okruašvilį ir ketvirtą kartą tapo Europos čempionu.

2009-aisiais M.Paškevičiaus ir T.Rinerio keliai buvo susikirtę pasaulio čempionate Roterdame (Nyderlandai), taip pat pusfinalyje. Prancūzijos monstras ir tąkart užkirto kelią kauniečiui į finalą.

"Prieš 5 metus irgi pusfinalyje? Iš tiesų įdomus faktas, tačiau tai – tiesiog atsitiktinumas. Kita vertus, jeigu T.Rineris dažniau dalyvautų varžybose, neabejoju, kad su juo susigrumtume beveik kasmet", – interviu "Kauno dienai" sakė M.Paškevičius.

Sėkmingi metai

– Mariau, kai kurie dziudo specialistai tvirtina, kad be specialaus pasirengimo įveikti T.Rinerį neįmanoma. Ar pritariate?

– Jo koziriai – ūgis, svoris, sumanumas. Šis raumenų kalnas nėra ypatingos technikos asas, bet labai stiprus fiziškai ir racionaliai paskirsto jėgas dvikovai. Grumtis su T.Rineriu pasirengus ekspromtu, kaip kad dažniausiai dėl laiko stokos būna per varžybas, – kebli misija, o jam nebūtina galvoti, kuo nustebinti varžovus, – tegu jie išradinėja dviratį. Kai paaiškėjo, kad Europos čempionato burtai lėmė, jog mes susitiksime, su treneriu P.Vinciūnu aptarėme taktiką. Nejaučiau jokios įtampos, ėjau laimėti. Deja, ne viskas susiklostė taip, kaip norėjome. Ką gi, ieškosime efektyvesnių vaistų.

– Jūsų pralaimėjimas T.Rineriui – šiemet tik trečiasis, o pergalių – jau trylika. Iki šiol per jūsų karjerą tokios sėkmingos metų pradžios nebuvo. Kaip tai paaiškintumėte?

– Matyt, atėjo toks etapas. Išsigrynino ir stabilizavosi viskas – esminiai fizinio ir psichologinio pasirengimo ir motyvacijos principai, vertybės. Labai padėjo kelionės su draugais į kalnus – prasivėdinau, daug ką susidėliojau savyje iš naujo, kitaip. Grįžau kitoks. Ir pasitikrinau per varžybas – kas ir kaip veikia. Paaiškėjo, kad veikia gerai.

Viršūnė – olimpinis medalis

– Jūs dziudo pasaulyje – jau daugiau nei 25-erius metus. Kas dar skatina sportuoti?

– Tai, ko kol kas neturiu, – olimpinio medalio. Jį iškovojęs galėčiau pasakyti: dirbau ne perniek. Kai kažko sieki – eini į priekį. Ar neatsibodo? Jeigu pasirinktas kelias nekelia streso ir sekasi – nejaugi verta jo atsisakyti?

– Kas atsitiko, kad nei Sidnėjaus, nei Londono olimpinėse žaidynėse jums nepavyko pademonstruoti tikrųjų savo galimybių?

– Manau, kad koją pakišo psichologiniai dalykai. Dabar jau žinau, kaip nusiteikti tokio lygio varžyboms, o tada... Atrodė, kad viskas – paprasta, bet iš tikrųjų – didesni lūkesčiai ir atsakomybė, didesnis, nei įprasta, visuomenės dėmesys. Pasisekė tiems sportininkams, kurie ėjo kautis ramiomis galvomis, tuo metu atsiriboję nuo aplinkos, susitelkę savyje.

– Nepasakyčiau, kad esate iš tų emocingųjų kovotojų, kurie, įveikę varžovą, verčiasi kūliais, o pralaimėję – talžo kumščiais ar trypia kojomis tatamį.

– Savitvardą išugdė geri treneriai. Jeigu nepasisekė – kaltas ne kažkas kitas, tik aš pats, tai – mano problema ir privalau ją išspręsti savo jėgomis.

Mažieji – atkaklesni

– Treniruojate vaikus. Ko jie tikisi iš sporto?

– Pastebėjau, kad imlesni ir atkaklesni – 10–12 metų vaikai. Jeigu jiems patinka – užsibūna, kai kurie – ilgam, tobulėja. Vyresnieji – kitokie: įsitikinę, kad greitų rezultatų nebus, jie pamažu nuleidžia rankas ir pradeda ieškoti lengvesnių variantų. Juk sporto šakų pasiūla – didžiulė. Galbūt ir aš nepakankamai juos įtikinu dziudo privalumais?

– Kaip per jūsų karjerą keitėsi Lietuvos dziudo?

– Nebuvo didelio augimo šuolių ar sunkių krizių, laikomės tam tikru daugmaž stabiliu lygiu: treneriai vis randa gabių jaunuolių, jie sėkmingai keičia išeinančius veteranus, yra medalių ir iš pasaulio bei Europos čempionatų, ir iš prestižinių turnyrų.

– Mažiau nei po mėnesio prasidės atranka į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Ar jau numatėte, kuriuose turnyruose dalyvausite?

– Planuojame kartu su treneriu P.Vinciūnu, juo pasitikiu be išlygų. Preliminarų startų tvarkaraštį jau aptarėme, artimiausiu metu jį konkretizuosime. Būtų puiku jau šiemet iškovoti įskaitinių olimpinės atrankos taškų. Svarbiausias metų išbandymas – pasaulio čempionatas rugpjūtį Rusijoje.

Slaugė trenerį

2007 metais M.Paškevičius buvo apdovanotas pagrindiniu šalies Kilnaus sportinio elgesio prizu.

Tokio įvertinimo dziudo imtynininkas sulaukė už tai, kad 2007-ųjų vasarą studentų universiadoje Bankoke (Tailandas) pasiliko slaugyti savo trenerį P.Vinciūną, kuriam įkando nuodingas vabzdys.

Gydytojai dėl galimų komplikacijų neleido sunegalavusį P.Vinciūną pervežti į Lietuvą, todėl sportininkas penkias dienas po universiados praleido vienoje Bankoko ligoninių palatoje.

Pasilikęs slaugyti trenerio, imtynininkas negalėjo tinkamai pasirengti pasaulio čempionatui, nepateko tarp prizininkų ir Europos pirmenybėse, todėl liko be kelialapio į Pekino olimpiadą.

M.Paškevičiaus dosjė

Gimė 1979 m. spalio 31 d. Ukmergės rajone, Šventupės kaime.

Gyvenamoji vieta: Kaunas.

Išsilavinimas: aukštasis, baigė Lietuvos sporto universiteto (LSU) sporto psichologijos magistrantūrą.

Šeima: žmona Lina, sūnūs Adomas (5 m.) ir Martynas (10 m.).

Ūgis: 198 cm. Svoris: 115 kg. Sportuoja nuo 1988 m. Pirmasis treneris – Rimas Lenartavičius, dabartinis treneris – Petras Vinciūnas.

Pasiekimai: 1998 m. Europos jaunimo čempionatas – sidabro medalis, 2000 m. Sidnėjaus olimpinės žaidynės – 16-oji vieta, 2006 m. pasaulio universitetų studentų čempionatas – sidabro medalis, 2009 m. pasaulio čempionatas – bronzos medalis, 2010 m. Europos čempionatas – 5-oji vieta, 2012 m. Europos čempionatas – bronzos medalis, 2012 m. Londono olimpinės žaidynės – 9-oji vieta, 2014 m. Europos čempionatas – bronzos medalis.