Šią savaitę Europos žiniasklaida ir futbolo mėgėjai mokėsi tarti Urzičenio "Unirea" pavadinimą ir Rumunijos čempionų komandos vartininko Giedriaus Arlauskio pavardę.

21 metų lietuvis su kuklios ekipos draugais parklupdė garsų ispanų klubą "Sevilla" ir priartėjo prie vietos Čempionų lygos atkrintamosiose varžybose.

Apie savo įspūdingą žygį prestižiniame turnyre ir kalbas apie galingų klubų susidomėjimą G.Arlauskis papasakojo interviu tinklapiui Futbolas.lt.

- Kokie tikslai buvo keliami komandai prieš Čempionų lygos grupių etapą ir kaip jie pasikeitė?, - futbolas.lt pasiteiravo vartininko.

- Komandai uždavinys buvo kaip geriau pasirodyti ir nepadaryti gėdos UEFA Čempionų lygoje. Susiklostė taip, kad galime patekti tarp 16 stipriausių Europos klubų. Apetitas kyla bevalgant. Tikrai nesame patenkinti, kad užsitikrinome trečiąją vietą grupėje ir kelialapį į UEFA Europos lygą. Paskutiniame ture vyksime į Vokietiją grumtis su "Stuttgart" nusiteikę lemiamai kovai.

- Kaip Rumunijos futbolo visuomenė vertina tokį sėkmingą jūsų klubo žygį Europoje?

- Žmonės susiskirstė į dvi grupes. Vieni palaiko ir ateina į rungtynes, o kiti tik laukia mūsų nesėkmių. Pavyzdžiui, dabar mūsų pergalę prieš "Sevilla" vieni vertina kaip atsitiktinumą, o ne mūsų kaip žaidėjų pajėgumą.

- Šiame sezone patyrei traumų, dėl kurių buvai priverstas praleisti kelerias rungtynes, negalėjai padėti ir rinktinei atrankos ciklo pabaigoje. Kaip jautiesi dabar?

- Taip, deja traumų nepavyko išvengti, ir dėl to sezonas klostėsi kiek sudėtingiau. Vos įsižaisdavau ir vėl aplankydavo traumos. Viena galvos trauma buvo labai skausminga - medikai neleido žaisti pusę metų. Bet savo užsispyrimu ir noru žaisti Čempionų lygoje jau po trijų savaičių grįžau į treniruotes. Šiuo metu dar jaučiasi šlaunies raumens trauma. Dėl jos jaučiu skausmą po kiekvienų rungtynių. Klubo daktarai nepataria smūgiuoti kamuolio šią koją. Bet noras žaisti tokiame turnyre kaip Čempionų lyga nugali viską.

- Čempionų lyga - aukščiausio lygio klubinių komandų varžybos, kurios vertinamos visame pasaulyje. Kaip  pavyksta tvarkytis su jauduliu, kai žinai, kad stadione tavo žaidimą stebi tūkstančiai, o prie televizorių - galbūt net milijonai?

- Meluočiau jei sakyčiau, kad nesijaudinu. Bet iki šiol pavykdavo su tuo susitvarkyti. Aišku, prieš rungtynes jaudulys didžiulis, naktį sunku miegoti. Tačiau taip būna iki to momento, kol išgirsti Čempionų lygos himną ir teisėjo švilpuką. Tada paprasčiausiai nebėra kada jaudintis, viską pamiršti.

- Rumunijos čempionate esate viršutinėje turnyrinės lentelės dalyje, kurioje labai  ankšta. Ar tai, kad tenka rungtyniauti dviem frontais, atsiliepia rezultatams šalies pirmenybėse?

- Pažymėčiau tai, kad po Čempionų lygos rungtynių labai sunku nusiteikti ir motyvuoti save žaisti prieš paskutines Rumunijos čempionato komandas - kai dešimtis tūkstančių žiūrovų iškeičia keli tūkstančiai. Tokioms rungtynėms reikia rasti papildomos motyvacijos ir kartais mums jos pritrūksta. Todėl ir prarandame nemažai taškų tuose mačuose, kuriose neturėtume prarasti.

- Su "Unirea" sutartis galios dar pusantrų metų, tačiau jau dabar pasigirsta kalbų, kad tavimi domisi įvairūs klubai. Ar jau turi konkretesnių pasiūlymų?

- Kol kas į šias kalbas žiūriu kiek pesimistiškai. Tai šiek tiek išmuša iš vėžių ir trukdo susitelkti svarbiausioms sezono rungtynėms. Be abejo, smagu, kad kažkas apie tave rašo, tavimi domisi. Tačiau kol vyksta sezonas į šias diskusijas stengiuosi nesigilinti. Tegul tai lieka agentų darbui, o aš liksiu susitelkęs ties savuoju. Galima sakyti, kad kol parašai nepadėti, niekas niekur nevažiuoja.

- Jei būtų galima rinktis, kurios šalies čempionatą pasirinktum ir kodėl?

- Jei tik turėčiau tokį malonumą, rinkčiausi Vokietijos pirmenybes. Todėl, kad matau galimybę ten žaisti nuolat ir tobulėti. Į galingiausias lygas žiūriu šiek tiek skeptiškai. "Šildyti" suolo aukšto lygio komandoje tikrai nenoriu. Be abejo, kur beatsidurčiau, ten stengsiuosi išnaudoti savo šansą.

-  Geriausio Lietuvos futbolininko rinkimuose likai ketvirtas. Kaip pats vertini rinkimų rezultatus ir ar tau jie yra svarbūs?

- Smagu tokio amžiaus atsidurti tarp geriausių Lietuvos futbolininkų. Vartininkui tai yra daug sunkiau padaryti nei kitų pozicijų žaidėjams. Bet pasikartosiu - apetitas kyla bevalgant. Nesu iš tų, kurie užsistovi vienoje vietoje. Norisi aukščiau. Kitais metais stengsiuosi pakovoti ir dėl prizinės vietos. Sirgalių įvertinimas sportininkams yra labai svarbus. Mane labai nudžiugino, kad turiu tiek daug gerbėjų, kurie mane palaikė. Stengsiuosi jų nenuvilti ir kitąmet.

- Iki metų pabaigos liko vos mėnuo. Kokie tau buvo 2009-ieji?

- Labai sunkūs. Didžiulis spaudimas, didžiulė atsakomybė žaidžiant aukščiausio lygio rungtynes. Likus mėnesiui netgi pagalvoju apie atostogas. Tačiau tam, kad jos būtų smagios, reikia bent lygiųjų Štutgarte (šypsosi - aut. past.).