Giltinė užklumpa ir sportininkus

Profesionalūs atletai vis dažniau žūsta per varžybas

Tragedijos beveik kasmet nusineša profesionalių sportininkų gyvybes, ir kaip bebūtų apmaudu, tai jau tapo viena iš sporto sudėtinių dalių. Pastaraisiais metais sirgaliai, stebėdami varžybas, ne kartą tapo garsių sportininkų lemtingos ir kraupios žūties liudytojais.

Logika: „Laimėk arba žūk!“

Daugelis pripažįsta, kad „didysis sportas“, arba, kitaip sakant, profesionalusis sportas – milžiniškas krūvis, sekinantis režimas, besaikis organizmo alinimas bei jėgas grąžinantys maisto papildai ir anaboliniai steroidai, įgyja kainą, dėl kurios galima prarasti sveikatą ar net gyvybę.

Neretai sportininkai, galvodami tik apie rezultatų gerinimą, reitingus, sporto sensacijas ir išsvajotąsias aukštumas, „perlipa per save“, nevengia rizikuoti ar net žaidžia „gyvenk arba mirk“ rungtynes.

Net neabejoju, kad vakar, minėdami Visų šventųjų dieną, prisiekę sporto aistruoliai uždegė žvakutes ir tylos minute pagerbė ne vieną sporto pasaulį aukštais rezultatais džiuginusį, tačiau jau Anapilin iškeliavusį sportininką.

Taigi mes mirusiųjų atminimo dienos proga bandysime prisiminti ir paanalizuoti pastarųjų metų labiausiai Lietuvą ir pasaulį sukrėtusias sporto varžybų metu garsiausių atletų netektis.

Tauro Stumbrio žūtis

Tikriausiai Lietuvoje daugiausiai atgarsių ir diskusijų sukėlė prieš dvejus metus Kaune per LKL krepšinio varžybas žuvęs Tauras Stumbrys. Tuomet 2004 metų spalio 17 dieną rungtynės tarp šalies čempiono Kauno „Žalgirio“ ir Kauno „Hydruvos-Atleto“ buvo nutrauktos antrame kėlinuke sužaidus 4 minutes, kuomet T.Stumbrys minutės pertraukėlės metu atsisėdo, užvertė galvą ir pradėjo kratytis. Po to sukando dantis, iš burnos pradėjo veržtis putos. Iš pradžių manyta, kad tai epilepsijos priepuolis. Netrukus paaiškėjo, jog viskas žymiai rimčiau.

T.Stumbriui buvo daromas dirbtinis kvėpavimas, o po to ir širdies masažas. Deja, skubiai atvykusių medikų beveik pusantros valandos trukusios pastangos priversti plakti 34 metų vyro širdį buvo bevaisės. Reanimacinė gydytojų brigada diagnozavo klinikinę T.Stumbrio mirtį.

Prieš mirtį sirgo gripu

Vos keletą dienų prieš lemtingą įvykį T.Stumbrys sirgo gripu, ir manoma, jog rungtyniavo nevisiškai pasveikęs.

Triskart Lietuvos pirmenybių, penkiskart LKL čempioną ir 1998 metų Europos klubų taurių nugalėtoją, pasak medikų išvadų, aikštelėje pakirto staigus širdies veiklos sutrikimas. Kraupios nelaimės priežastis – širdies kraujagyslių pakitimas. T.Stumbrio mirtis labai sukrėtė sporto visuomenės atstovus. Apie staiga mirusį žinomą mūsų šalies krepšininką kalbėjo net užsienio šalių žiniasklaidos atstovai.

Per treniruotę sustojo širdis

Nespėjus atslūgti įtampai ir emocijoms po T.Stumbrio mirties, Lietuvą sukrėtė dar viena nelaimė – per vienuolikmečių treniruotę A.Sabonio krepšinio mokykloje staiga mirė „Varpo“ gimnazijos penktokas Dominykas Paštuolis. Tragedija įvyko vos pasibaigus apšilimui, vienuolikmečiai buvo susiskirstę į dvi komandas ir pradėję rungtyniauti tarpusavyje.

Antrosios atakos metu D.Paštuolis staiga stvėrėsi už krūtinės. Dar spėjo pasakyti šalia buvusiam treneriui, kad jam silpna, šis pasiūlė eiti atsisėsti. Žengiant antrąjį žingsnį suolelio link, vienuolikmetis krito kniūbsčias ties trijų taškų zonos žyma. Atlikus vienuolikmečio Dominyko palaikų skrodimą, patvirtinta pirminė prielaida – ūmus širdies veiklos sutrikimas.

Lietuvos futbolo meistrų netektys

Per verteranų treniruotę, ruošiantis važiuoti varžybų į Klaipėdą, futbolo aikštelėje mirė garsus Lietuvos futbolininkas, Vilniaus „Žalgirio“ meistrų komandos veteranas, sporto meistras Algirdas Žilinskas.

Aikštėje nustojo plakti ir kito vilniečio futbolininko ir teisėjo Vytauto Sužiedelio širdis.

Po treniruotės Sovetsko baseine avarijoje žuvo garsus „Granito“ meistrų komandos žaidėjas Vitalijus Gruzdevas.

Nelemtos mirtys nusinešė Klaipėdos futbolininkų Sidoro Trimailovo ir Aleksandro Fokino gyvybes.

Buvęs klaipėdietis „Granito“ ir Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas Vytautas Lydeka sukniubo iš ryto bemindamas dviratį...

Tragedijos per varžybas – ne naujiena

Pasaulio sporto istorijoje panašių netekčių, įvykusių per sporto varžybas, tikrai ne viena ar kelios, o dešimtys ar net šimtai. Prieš dvejus metus gedulo nuotaikos kamavo kaimyninės Latvijos sportininkus. Varžybų metu širdis sustojo ir iš gyvenimo ant žemės sukniubęs pasitraukė krepšininkas Raimondas Jumikis. O po poros mėnesių ant ledo be gyvybės ženklų išsitiesė ir pakeliui į ligoninę mirė kitas latvių sportininkas Nacionalinės ledo ritulio asociacijos (NHL) žaidėjas Sergejus Žaltokas. Tuoj po šios netekties aikštelėje širdis sustojo ir Švedijos krepšinio talentui Eliasui Ahlinui.

Mažiau nei prieš mėnesį Toledo universiteto krepšinio rinktinės treniruotė pasibaigė panašia tragedija. 21-erių metų Didžiosios Britanijos jaunių rinktinės kapitonas Haris Karalambousas suklupo per apšilimą ir komandos trenerių bei medikų pastangos atgaivinti žaidėją buvo bevaisės – nuvežus į ligoninę paskelbta apie jo mirtį.

Liudytojai – tūkstantinės minios

Ne kartą tūkstantinės ar net milijoninės sirgalių minios, susirinkusios tiek stadionuose, tiek prie žydrųjų televizijos ekranų, tapo kraupių įvykių liudininkais. 2003 metų birželio 26 diena sporto istorijoje pažymėta dar viena netektimi. FIFA Konferencijų taurės pusfinalio rungtynėse tarp Kamerūno ir Kolumbijos, likus maždaug 15 minučių iki rungtynių pabaigos, kamerūniečių saugas Markas Vivienas Foesas sukniubo aikštės viduryje, nors nė vienas iš varžovų tuo metu neatakavo. 28 metų futbolininko atgaivinti nebepavyko. Žinia apie vieno geriausių Afrikos futbolininko mirtį buvo pranešta nutraukus visas televizijos programas, o užuojautą mirusiojo šeimai reiškė šalies prezidentas.

Žuvusiojo futbolininko laidotuvės sulaukė didžiulio susidomėjimo ir sirgalių antplūdžio – dalyvavo FIFA prezidentas S.Blateris, Kamerūno valdžios atstovai, o paprasti žmonės vilkėdami mirusiojo futbolininko 17 numeriu pažymėtus marškinėlius laidotuvių procesiją stebėjo įsilipę į medžius ir nuo namo stogų.

Praėjus vos daugiau nei pusei metų, pasaulio televizijos vėl užfiksavo ir transliavo kraupius vaizdus. 2004 metų sausio 25 dieną aikštėje per rungtynes krito ir netrukus mirė Lisabonos „Benfica“ klubo futbolininkas Miklosas Feheras.

Mirtys – jūroje ir ore

Prieš ketvertą metų per rudens regatą Baltijoje netikėtai nustojo plakusi garsaus Klaipėdos buriuotojo Sauliaus Tamkvaičio širdis. Fenomenalia intuicija jūroje ir fizine ištverme garsėjęs S. Tamkvaitis net vienuolika kartų buvo tapęs Lietuvos čempionu sportinių jachtų „Finn“ klasėje. Vėliau jis skynė ne mažiau įspūdingas pergales jachtų „Soling“ ir katamaranų „Tornado“ lenktynėse. 1971 metais tapęs SSRS jaunimo čempionu jachtų „Finn“ klasėje, Saulius įrodė, kad ir mažų Baltijos šalių pasiuntiniai gali įveikti sovietinių sporto funkcionierių globojamus autoritetus.

Daugiau nei prieš metus Panevėžyje per X Lietuvos parasparnių ir XXV skraidyklių sporto čempionatą nukrito ir mirtinai susižalojo 48 metų sportininkas iš Estijos Sergejus Titovas.

Praėjusiais metais Švedijoje vykstančio kasmetinio „Vasaloppet“ 90 km slidinėjimo maratono metu mirė du varžybų dalyviai, dar vieno sportininko gyvybė nutrūko prieš prasidedant lenktynėms. Pasak medikų, visi trys vyrai mirė ištikti širdies smūgio.

„Formulėje-1“ netektys dažnos

Tikriausiai daugiausiai panašių aukų įrašyta į „Formulės-1“ istoriją – per 28 Dakaro ralio metus mirtis nusinešė per 20 gyvybių. Neabejoju, kad ne ką mažiau per visą sporto istoriją nuo anabolinių steroidų ir kito dopingo yra žuvę jėgos sporto atstovų – galiūnų, kultūristų ar sunkiaatlečių. O kiek dar ringe yra žuvę bokso, kikbokso, karatė ar kovų be taisyklių atstovų. Ne kartą yra sušlubavusi sekinančių ilgų distancijų plaukikų, maratonų bėgikų ar dviratininkų širdis.

Šiame straipsnyje paminėjome ir paanalizavome tik pagrindines varžybų metu įvykusias sportininkų netektis, tačiau šimtai ar net tūkstančiai jų yra žuvę per kraupias avarijas ar kitus nelaimingus atsitikimus. Apmaudas ir širdgėla jaučiama jau vien prisiminus vieno perspektyviausio ir tituluočiausio Lietuvos tenisininko 23 metų šiauliečio Aivaro Balžeko žūtį kelyje ar 22 metų klaipėdiečio pasaulio kikbokso čempionato bronzos medalininko Jevgenijaus Konkovo nusižudymo aplinkybes.

Sportininkai miršta kasmet

Mirtis profesionalios sportinės veiklos metu ar mirtis, susijusi su fiziniu aktyvumu bei sportavimu savo malonumui, visuomet netikėtas, skaudus ir sukrečiantis įvykis, Lietuvoje dar nėra kryptingos studijos, pateikiančios statistinius duomenis šiuo klausimu.

Pasaulinėje medicinos literatūroje nurodoma, kad Prancūzijoje kasmet miršta vienas iš dešimties tūkstančių sportininkų. JAV sporto medicinos kolegijos duomenimis, kasmet miršta vienas iš 100 tūkst. sportuojančių savo malonumui. Skaudžios pastarųjų metų sportininkų netektys verčia analizuoti ir susimąstyti, kaip reikia elgtis, kad panašių atvejų pasikartotų kuo mažiau.