„Žemaičių taurės” vyrų grupėje nugalėjo mažeikiškis Arūnas Čiplys, finale 5:2 įveikęs vilnietė Gintarą Tumėną. S.Rimkevičiūtės pranašumą moterų grupės finale 0:4 pripažino jonaviškė Renata Vaikutienė.

Trečiąsias vietas iškovojo vilnietis Gintaras Jarmalavičius ir Žiežmarių atstovas Ugnius Jankūnas bei latvė Irena Bauze ir kaunietė Arūnė Kvedarienė.

Kaunietis Evaldas Ačas laimėjo paguodos turnyrą.

Jaunimo turnyre taikliausias buvo Ignas Viktas.

Lietuvos smiginio rinktinės Europos taurei sudėtis paaiškės po atvirųjų Lietuvos ir Vilniaus čempionatų, kurie yra įtraukti į Pasaulio smiginio federacijos ir Britų smiginio federacijos reitingus. Šios varžybos vyks gegužės viduryje Vilniuje. Į rinktinę bus pakviesti keturi vyrai ir keturios moterys, reitinge užimsiantys aukščiausias vietas.

„2015 metais turėjau garbę ginti Lietuvos garbę Pasaulio smiginio čempionate, kuriame prizinės vietos nepasiekiau, tačiau tam padaryti motyvacija tik išaugo. Norint pasiekti ten prizinę vietą, pirmiausia, reikėtų su gerais rezultatais parvykti iš Europos taurės. Būtent dėl to dabar kiekvienoms varžyboms tenka pasiruošti atsakingai treniruojantis ne tik namie, universitete, tačiau ir smiginio klube „SmiginisLT“. Tikiu, jog kai bus suformuota galutinė Lietuvos rinktinė į Europos taurę, tai vasaros laisvalaikis bus paskirtas smiginio treniruotėms, kad rugsėjo pabaigoje būtų pasiruošta šturmuoti Europos olimpą“, – teigė S.Rimkevičiūtė, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto ketvirtakursė.

Ji kalbėjo, kad gerą sportinę formą palaikyti padeda ir tai, kad ir Lietuvoje pastaraisiais metais vyksta tikrai nemažai smiginio varžybų, tačiau galėtų būti daugiau dalyvių moterų grupėje.

Pasiteiravus apie treniruočių pobūdį, ji juokaudama  sakė, kad tai pats sudėtingiausias klausimas. „Kiekvieno sportininko visada klausia šio klausimo ir tikisi sužinoti paslaptį. Stengiuosi kiekvieną dieną rasti bent 30 minučių, jog palaikyčiau formą ir tobulėčiau. Jeigu tos dienos motyvacija didesnė ir ne vieną valandą tenka pamėtyti, tačiau būna dienų, kai neatsiranda laiko. Paskutiniu metu keletą dienų tenka su draugais pramogine forma pasidaryti treniruotę, kas leidžia atrasti linksmesnes treniruotes, taip pat kiekvienas trečiadienis būna rimta treniruotė klube, kuriame tenka ne tik su moterimis pasivaržyti, tačiau ir su vyrais be jokių nuolaidų“, – dėstė kairiarankė studentė.

Ji kalbėjo, kad smiginis labiau įgūdžių sportas, kuriame įgūdžiai turi būti ir fiziniai, ir psichologiniai, nereaguoti į laikinas nesėkmes, būti susikaupusiai iki paskutinės sekundės.

Pranašiausiomis savo kaip žaidėjos savybėmis ji įvardijo kantrybę, užsispyrimą ir koncentraciją.

Jai sunku išskirti  vieną ar kelias įsimintiniausias akimirkas iš varžybų, nes tokių kiekvienose varžybose būna ne viena. „Tačiau pats pirmasis finalas visada išliks atminty. Tai buvo Kaune, „Vero Caffe House“ taurės metu, kur išėjus į finalą rankos ir kojos nuo adrenalino ir streso drebėjo, jog net žiūrovams ir palaikytojams buvo matyti per marškinėlius virpantis kūnas. Kova buvo taškas į tašką. Man liko 156 taškai, nepamačiau to ir pirmą kartą gyvenime per varžybas sumečiau maksimumą (180) taškų. Visi aplinkui pradėjo džiaugtis, o teisėjas sako per daug taškų. Tada pradėjau juoktis, o rankos dar labiau pradėjo manęs neklausyti. Tą finalą laimėjo Kornelija, tačiau nuo tada visą laiką atsimenu, jog pataikius dvi strėlytes į trigubą dvidešimt, reikia pažiūrėti kiek liko taškų“, – pasakojo mergina.

„Taip pat nerealiausi prisiminimai yra iš Pasaulio smiginio čempionato. Žaisdama asmeninėje rungtyje pirmavau 3:0 ir trūko labai nedaug, kad laimėčiau ir ketvirtą legą, tačiau strėlės pokštavo ir smigo taip šalia dvigubo sektoriaus, net vielos įlinko. Taip rezultatas tapo lygus ir lemiamame lege turėjau pripažinti varžovės pranašumą. Po mačo užplūsta emocijų banga, tačiau tai pasaulio čempionatas, kuriame padariau viską, kad laimėčiau, tačiau nepavyko. Bet nepasiduodu ir vis dar turiu kirbančią mintį kitame pasaulio čempionate sužaisti žymiai geriau“, – neslėpė S.Rimkevičiūtė.

Smiginis, jos teigimu, išmokė turėti tikslą ir jo siekti, planuoti savo laiką, užsispyrimo, koncentracijos. „Smiginyje tenka ne tik daug žaisti, bet ir komunikuoti, kai bendrauji ir palaikai draugiškus ryšius su visais žaidėjais. Kiekvieną kartą ratas didėja, ir tai padeda gyvenime komunikuojant ne tik su smiginio žaidėjais“, – teigė žaidėja.

Smiginis yra labai demokratiška sporto šaka, kurioje pergalės neįtakoja nei teisėjai, nei varžovas, nes pataikyti lemiamą strėlę turi pats ir tau niekas netrukdo tai padaryti.

Tai sporto šaka, kurią gali žaisti visi iki vieno. Nesvarbus nei tavo amžius, nei patirtos traumos, fiziniai kiti duomenys.

Žaisti smiginį S.Rimkevičiūtė pradėjo besimokydama septintoje klasėje, kai dėl salės renovacijos buvo menkas kūno kultūros veiklų pasirinkimas.

„Neturėdavom jokios kitos galimybės tik ištisas savaites žaisti šaškėmis ir šachmatais. Galiausiai, tai nusibodo ir išprašėme mokytojo sugalvoti įdomesnę pramogą. A.Urbšys nusivedė į mokyklos treniruoklių salę, kurioje buvo keletas smiginio lentų“, – pasakojo studentė.

Netrukus ji buvo kviesta į mokyklines smiginio varžybas, vėliau ėmė dalyvauti Lietuvos smiginio reitingo varžybose.