Sunkiausiomis pasaulio varžybomis vadinamas Dakaro ralio maratonas neskubėdamas slenka žemyn vakarine Lotynų Amerikos pakrante. Po penkerių metų pertraukos džiugindamas Peru automobilių sporto aistruolius ir smalsuolius, 40-asis Dakaras šiurpina lenktynininkus savo grėsminga pradžia.

„Avarijų išties daug – tokios jau tos kopos, jų niekada negali pervertinti ar neįvertinti. Jas įveikti sportininkai mokosi ne vienerius metus – keliauja į įvairius pasaulio kraštelius, kur skiriasi smėlių klampumai, keterų statumai ir pan. Tačiau viena pagrindinė taisyklė važiuojant kopomis galioja visame pasaulyje – reikia būti labai atsargiam su akceleratoriumi ir valdyti greitį nenorint užklimpti ar pernelyg įsibėgėti“, – patirtimi dalijosi Jungtiniuose Arabų Emyratuose ne vieną žiemą vairavimo smėlyje instruktoriumi dirbęs A. Juknevičius.

Sunku suskaičiuoti, kiek automobilių antrajame Dakaro ralio etape patyrė avarijas, tačiau bent 4 dalyviai netekę vilčių kovoti dėl aukštų pozicijų – TOP-20-uke važiavę sportininkai. Kaip teigia „CRAFT Bearings“ komandos lenktynininkas A. Juknevičius – siekiant rezultato rizika išauga, o šiandien lyderių ir visų sportininkų laukia dar vieną grėsminga diena.

„Vėl bus nemažai navigacijos – važiuosime visiška bekele. Tokiuose greičio ruožuose pasimesi tu – prarasi daug, pavyks geriau susiorientuoti – gali išlošti net prieš lyderius. Svarbiausiai visus 300 km išlaikyti šaltą galvą – nuklydus nuo trasos ir vėliau ją atradus nesistengti iškart atlošti to prarasto laiko, o po truputį atgauti tempą, surasti prarastą ritmą. Pirmadienį ir vėl bus sunku, bet kokie pirmadieniai būna lengvi, ypač Dakare?“, – su šypsena kalbėjo A. Juknevičius.