„Planuojama, kad kvietimas teikti paraiškas 2020 metų finansavimui bus paskelbtas iki šių metų spalio 31 dienos, o sprendimai dėl sporto projektų finansavimo bus priimti 2020 metų pradžioje“, – BNS teigė ministerijos sporto grupės patarėja Gintarė Papartė.

Teigiama, kad šiais metais keliolikos milijonų eurų dalybos užtruko dėl Kūno kultūros ir sporto departamento integravimo į Švietimo ministeriją, taip pat naujos sporto rėmimo fondo tvarkos, poįstatyminių fondo veiklą reglamentuojančių aktų derinimo.

Šiuo metu jau paskirstyti pinigai sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui, taip pat kvalifikacijai tobulinti, netrukus bus paskirstytos lėšos fizinio aktyvumo veikloms, įrangai ir sporto renginiams.

Švietimo ministerijos duomenimis, šiemet sulaukta 1394 paraiškų, tinkamomis pripažintos 1053 paraiškos. Teigiama, kad paraiškas vertino „kelios dešimtys išorės ekspertų“.

Tarp laimėtojų – universitetai, kovos menų klubai, savivaldybės

Sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui sulaukta 157 paraiškų, tačiau finansavimą gavo dešimt projektų. Jiems išdalyta apie 1,4 mln. eurų.

Liūto dalis atiteko Vilniaus Gedimino technikos universitetui, jo Sporto ir meno centro dalies patalpų remonto projektas gavo beveik 397,5 tūkst. eurų.

244,7 tūkst. eurų sulaukė Raseinių rajono savivaldybė, planuojanti atnaujinti kūno kultūros ir sporto centro stadioną, taip pat 164,9 tūkst. eurų gavo Alytaus rajono savivaldybė rajone esančių sporto bazių plėtrai, o Rokiškio rajonas sulaukė 142,7 tūkst. eurų paramos stoginei ledo ritulio aikštelei mieste įrengti.

Taip pat sporto bazių plėtrai, remontui ir priežiūrai pinigų sulaukė Jurbarko rajono savivaldybė, Kupiškio rajono Alizavos pagrindinė mokykla, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras bei su kovos menais susiję sporto klubas „Budora“, bendrovė „Empatija“ ir viešoji įstaiga „Liūto narvas“.

Šiuo metu paskirstyti pinigai ir kvalifikacijai kelti – 680 tūkst. eurų paskirstyti 25 projektams. Daugiausia – 71,5 tūkst. eurų – paramos sulaukė Lietuvos sportinių šokių federacija, Lietuvos sporto universitetas – 70,3 tūkst. eurų, Mykolo Romerio universitetas – 64 tūkst. eurų, Respublikinė ikimokyklinio ugdymo kūno kultūros pedagogų asociacija – 50,8 tūkst. eurų.

Paramos sulaukė ir Lietuvos pulo, Lengvosios atletikos, Plaukimo, Laipiojimo sporto, Dviračių sporto, Bušido, Automobilių sporto, Skraidančiojo disko, Sporto žurnalistų, Žirginio sporto federacijos, taip pat Nacionalinė sportininkų, Lietuvos kūno kultūros mokytojų, Irklavimo teisėjų asociacijos, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Nacionalinis automobilių klubas, Lietuvos plaukimo federacijos informacijos ir paslaugų biuras, ledo ritulio klubas „HC Klaipėda“ ir Klaipėdos miesto rankinio klubas „Dragūnas“.

Renginiai įvykę, pinigai dar nepadalyti

Sportinio ėjimo festivalius rengiantis buvęs olimpietės Brigitos Virbalytės treneris Kastytis Pavilonis teigia, kad šiemet gegužę vykusioms tarptautinėms varžyboms reikėjo 20 tūkst. eurų – pusę sumos davė Alytaus miesto savivaldybė, o kitą pusę prireikė padengti iš savo kišenės, kadangi sporto fondo pinigai renginiams dar nepaskirstyti.

„Šitas renginys jau įvykęs ir pinigai panaudoti. Aš asmeniškai 10 tūkst. savo lėšų įdėjau ir klausiau, kaip galėčiau atsiimti, tai man sakė, kad čia tavo rizika buvo“, – BNS teigė K. Pavilonis.

Lietuvos trenerių profesinei sąjungai vadovaujantis K. Pavilonis teigia šiemet teikęs dvi paraiškas sporto rėmimo fondo lėšoms gauti, tačiau viena kvalifikacijos kėlimo paraiška finansavimo negavo.

„Paruošti 29 olimpiečiai per nepriklausomybę: yra ir medalių, ir kitų pasiekimų. Man parašė ataskaitą, kad nieko nemokysiu plaukti, nepirksiu inventoriaus, kažkokios nesąmonės. O tai buvo mokslinė metodinė konferencija“, – teigė sportinio ėjimo treneris.

Pasak K. Pavilonio, tokiomis pinigų dalybomis ir paraiškų atrankomis griaunamas ne tik profesionalus, bet ir masinis sportas. Treneris tikina, kad jeigu ir nesulauks finansavimo šiemet jau įvykusiems renginiams, juos vis tiek ateityje ketina tęsti.

„Ką daryti? Iš savo lėšų, o paskui ieškosiu rėmėjų. Aš privalau padaryti tuos renginius. Jokiu būdu jų nenutrauksiu. Man prestižo klausimas, savo sporto šaka turiu rūpintis“, – sakė K. Pavilonis.

K. Smirnovas: fondas turėjo būti išdalytas liepą

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Smirnovas BNS teigė, kad Sporto rėmimo fondo lėšos turėjo būti paskirstytos dar liepą, tačiau skirstymas užtruko dėl biurokratinių procesų.

„Pagal visą planą, fondas turėjo būti išdalytas liepos mėnesį. Bet dėl naujų tvarkų ir kitų dalykų tai šiek tiek užtruko. Manau, kad kitais metais viskas bus kaip ir anksčiau“, – sakė parlamentaras.

Jis tikino, kad įprastai Sporto rėmimo fondo lėšas planuojama skirstyti paskutinį metų ketvirtį, taip pat Seimo narys ragino organizacijas bei trenerius būti supratingais.

„Jau kitais metais visi treneriai ir organizacijos turėtų būti patenkintos. Šiemet – pereinamas laikotarpis, reikia tik supratingumo visiems. Manau, kad ateity viskas bus tik geriau“, – teigė K. Smirnovas.

Anot parlamentaro, šiemet lėšos skirstytos siekiant kuo didesnio skaidrumo. K. Smirnovo teigimu, tai taip pat pailgino paraiškų vertinimą.

„Paraiškas vertina ekspertai. Jie vieni kitus pervertina ir savo įvertinimus pateikia komisijai, tada komisija pritaria arba nepritaria ir tik paskui projektai teikiami ministrui pasirašyti. Buvo padaryta nauja sistema, kad nebūtų kažkokių įtakų“, – sakė Seimo narys.

Jis teigė manantis, kad gerai neskelbti ir ekspertų pavardžių, taip siekiant išvengti galimo spaudimo ar poveikio darymo.

Šiemet fondas sudarė 13,6 mln. eurų. Pusę lėšų planuota skirti fizinio aktyvumo veikloms, 20 proc. – sporto inventoriui ir įrangai, 15 proc. – sporto renginiams organizuoti, 10 proc. – sporto bazių plėtrai, remontui ir priežiūrai bei 5 proc. – kvalifikacijai tobulinti.