Sausį buvo paleistas Ukrainos krepšinio klubas "BC Doneck", kuriame dirbo Lietuvos treneriai. Dabar ši istorija tapo įdomi dėl to, kad galima įžvelgti paralelių su "Žalgiriu": abiejuose klubuose buvo juntamas savininkų diktatas.

Rudenį darbą Ukrainos superlygos klube "BC Doneck" pradėjo trys lietuviai: vyriausiasis treneris Ramūnas Butautas, fizinio rengimo treneris Virginijus Mikalauskas ir gynėjas Andrius Mažutis.

Dabar nebėra Donecke nei lietuvių, nei komandos. Sausį netikėtai klubui baigus savo gyvavimą, iki paskutinės dienos jame dirbęs V.Mikalauskas iki šiol nesupranta, kas paskatino klubo prezidentą Sergejų Dedečką taip pasielgti.

35-erių S.Dedečka netikėjo savo komanda, menkino jos galimybes ir, svarbiausia, kišosi į trenerių darbą (kažkur tai jau girdėta, tiesa?). Viskas baigėsi tuo, kad komandos nebeliko.

"Iš pradžių nejautėme jokios grėsmės. Tik buvo keista, kad klubo prezidentas labai kišosi į trenerių darbą. Žaidėjus jis keisdavo praktiškai nesitardamas su treneriais, o keisčiausia tai, kad jis kišdavosi į treniruočių procesą, nurodydavo, reikia ar nereikia surengti treniruotę", – V.Mikalauskas prisiminė keistus darbo mėnesius Ukrainoje.

Kai tik jis padėjo parašą ant sutarties su Donecko klubu, tą pačią dieną sulaukė daugybės S.Dedečkos skambučių. Šis klausinėjo įvairių smulkmenų, kuriomis klubo prezidentas neturėtų sau kvaršinti galvos. Jau tada V.Mikalauskui buvo keista, bet ramino save, kad žmogus taip domisi iš smalsumo.

Pirmoji rimtesnė santykių krizė ištiko treniruočių stovykloje Italijoje, aukštikalnėse. "Turėjau išklausyti 15 minučių moralą telefonu. Jis man liepė nutraukti krepšinio treniruotes ir daryti tik fizinio pasirengimo pratybas. Bandžiau sakyti, kad prezidentui nereikia jaudintis, nes mes išmanome savo darbą ir žinome, kaip sportuoti aukštikalnėse, kas atsitiks po to ir nereikia, kad komanda rugsėjo pabaigoje įgytų geriausią sportinę formą. Mano paaiškinimai jį truputį apramino. Tačiau spaudimą, savivalę ir toliau jautėme. Ne tik mes, treneriai, bet ir žaidėjai. Dėl tos įtampos žaidėjų psichologinė būsena buvo išbalansuota."

S.Dedečka leisdavo sau paaiškinti treneriui, kad jis vieną dieną per daug kažko padarė, kitą dieną – per mažai, kad treneris apskritai nieko nesupranta. Jis kontroliavo visus ir visada.

R.Butautas pasitraukė iš komandos gruodžio 20 d. Vadovaudamas "BC Doneck" jis buvo pralaimėjęs tik trejas rungtynes trijose skirtingose lygose.

Sausio 13 d., parskridus iš Rumunijos, vienas vadybininkas oro uoste pranešė prezidento sprendimą, kad komanda yra paleidžiama.

V.Mikalauskas tikino, kad finansinių pretenzijų klubo prezidentui neturi. Apskritai S.Dedečka buvo sukūręs idealias buities sąlygas: viename name netoli sporto salės buvo nupirkęs 15 butų, automobilius, autobusą komandai.

"Supratau, kad S.Dedečka – fanatikas. Tik jam, jaunam žmogui, galbūt trūko kantrybės, – svarstė V.Mikalauskas. – Viską turėjome kaip rimta komanda su rimtais ketinimais. Todėl niekaip nerandu atsakymo, kodėl viską nutarė užbaigti?"

Pasiteiravus, ar mato sąsajų su "Žalgiriu", V.Mikalauskas atsakė: "Nenoriu lyginti ir ieškoti sąsajų. Žinau viena – perdėtas, liguistas kišimasis neduoda rezultatų. Niekada nesuprasiu, kai klubo prezidentas ar koks kitas vadovas kišis į tiesioginį trenerių darbą."