Dabartinė Lietuvos moterų krepšinio rinktinė kol kas nepretenduoja užimti 1997-ųjų Svajonių komandos, laimėjusios Europos čempionatą, vietos. Tačiau susigrąžinti prarastas pozicijas Europoje ir vėl įsitvirtinti tarp elito ši rinktinė tikrai gali.

Pirmadienį maču su Olandija Lietuvos moterų krepšinio rinktinė pradeda Europos čempionato atrankos kovas. Dėl dviejų kelialapių į 2011 m. pirmenybes lietuvės taip pat varžysis su Kroatijos, Belgijos ir Italijos komandomis. Namų rungtynes Lietuvos rinktinė žais Kauno sporto halėje.

Atrankos kovos vyks keturiose grupėse po keturias ir penkias komandas. Iškart į Lenkijoje vyksiantį Europos čempionatą pateks po dvi stipriausias grupių ekipas. Likusios dešimt komandų kitais metais varžysis dėl paskutinių dviejų vietų.

Po trejų metų pertraukos prie Lietuvos rinktinės vairo grįžęs Algirdas Paulauskas mano, kad kartų kaitą išgyvenanti mūsų šalies ekipa pateko į stipriausią grupę. Nepaisant to, jis tiki savo auklėtinėmis ir jų galimybėmis patekti į Europos čempionatą. Po atrankos kovų taps aišku, ar Lietuvos krepšininkės pasirengusios atgimimui.

– Kaip pasikeitė rinktinė per tą laiką, kol buvote iš jos pasitraukęs? – dienraštis pasiteiravo A.Paulausko.

– Atrodo, viskas liko, kaip buvo. Ir žaidėjų daug tų pačių išliko. Yra keletas naujų veidų, bet iš esmės – Vakarų fronte nieko naujo (to paties pavadinimo E.M.Remarque knygos pavadinimas – red. past.).

– Panašu, kad kartų kaita tik įsibėgėja?

– Taip, bet tai turėjo anksčiau ar vėliau įvykti. Gerai, kad šis procesas nėra skausmingas, nes mums pavyko surinkti visas geriausias šiuo metu Lietuvos žaidėjas, išskyrus Ivetą Šalkauskę. Puolėja, auginanti antrąjį – septynių mėnesių sūnų, dar nesijaučia atsigavusi ir galinti žaisti. Bet visos kitos reikalingos krepšininkės atvyko į rinktinę. Manau, pritaps ir jaunos merginos – Marina Solopova, Kamilė Naceckaitė. Giedrė Paugaitė rinktinėje jau žaidė ir pernai, o Gintarės Petronytės jau ir jauna žaidėja nepavadinsi, nors jai dar tik 21-eri.

– G.Petronytę, Vaidą Sipavičiūtę į rinktinę prieš keletą metų traukdavote avansu, o dabar jau turbūt gaunate dividendus už tą pasitikėjimą?

– Taip. Vaidą jau seniai bandydavau rinktinėje, tik ji būdavo per jauna, o vėliau prapuolė JAV. Sugrįžusi į Europą ji visai neblogai atsiskleidė. Vaidai dar trūksta stabilumo, bet keliose rungtynėse ji jau parodė, ką gali.

– Naujų gynėjų lyg ir neužaugo? Be K.Naceckaitės ir M.Solopovos, naujų veidų nematyti...

– Bet šios abi merginos turi ateitį. Amerikoje studijuojanti K.Naceckaitė yra gana stipri žaidėja, turi tokių gerų savybių, kurių neturi kitos lietuvės. Kamilė jau yra žaidusi jaunimo rinktinėje. Marina, manau, galės būti įžaidėja, nes turi gerą savybę – nesikrato ir nebijo šių pareigų, kaip daugelis kitų. Iki tobulybės, aišku, dar labai toli, bet svarbu, kad ji gerai mato aikštę.

– Kam bus patikėtos pagrindinės įžaidėjos pareigos?

– Rimai Valentienei. Ji jau susigrąžino savo įvaizdį ir baigia atgauti pasitikėjimą savo jėgomis, todėl Rima mums bus tvirtas ramstis. Pastarasis sezonas Latvijoje gynėjai padėjo vėl pajusti žaidimo skonį. Ją pavaduos Milda Sauliūtė ir, jei reikės, M.Solopova. Įžaidėja gali būti ir Aušra Bimbaitė, bet gal to ir neprireiks. Žodžiu, elgsimės atsižvelgdami į situaciją.

– Moterų rinktinė bent jau popieriuje atrodo visai neblogai subalansuota. Ar pats dar pasigendate kokios nors konkrečios žaidėjos ar žaidėjų?

– Surinkęs komandą labai džiaugiausi priekine linija, tačiau gaila, kad dėl kojos traumos kelioms savaitėms iš rikiuotės iškrito Irena Vizbarienė. Vis dėlto ši pozicija rinktinėje yra gana stipri, nes labai sutvirtėjo G.Petronytė. Na, kalbant apie trečiuosius numerius, vis dar norėčiau komandoje turėti Katie Douglas (buvusi Vilniaus TEO žaidėja iš JAV, kuri siekė Lietuvos pilietybės, kad galėtų atstovauti mūsų šalies rinktinei – red. past.).

– Ar esate patenkintas komandos pasirengimu Europos čempionato atrankos kovoms?

– Pasirengėme neblogai, nors, sąžiningai sakant, savaitės ar dešimties dienų pritrūkome. Neturėjome pereinamojo laikotarpio iš lauko į salę, todėl pasipylė nedidelės traumos. Daugiau jokių rūpesčių neturėjome, viskas vyko sklandžiai.

Manau, patekome į stipriausią grupę. Negalima nurašyti net olandžių, nes dabar visi moka žaisti krepšinį. O kroatės, italės, belgės – tradiciškai stiprios. Neturi įspūdingų laimėjimų, bet krepšinio kultūra, tradicijos yra aukščiausio lygio. Bus sunku, bet mes tikimės sėkmės.

– Kokios apskritai tendencijos pastaraisiais metais vyrauja moterų krepšinyje?

– Moterų krepšinis vis labiau artėja prie vyrų, lieka tik tas skirtumas, kad moterys vis dar nededa į krepšį iš viršaus. Bet visos meta pašokusios, net ir iš tritaškio zonos. Tiesa, atitraukus tritaškio liniją pusmetriu toliau, moterims bus sunkiau mesti pašokus. Bet fizinė jėga, atletiškumas vis labiau įsitvirtina moterų krepšinyje.

– Tačiau šie dalykai žavesio moterų krepšiniui nepridės?

– Čia kaip kam patinka. Tarp mūsų varžovių bus labai vyriškų krepšininkių, kurių žaidimą krepšinio mėgėjams bus įdomu pamatyti.

Atrankos rungtynių tvarkaraštis

Rugpjūčio 2 d.  18 val. Lietuva–Olandija (Kaune);

Rugpjūčio 5 d. Kroatija–Lietuva (Šibenike);

Rugpjūčio 8 d. 18 val. Lietuva–Belgija (Kaune);

Rugpjūčio 11 d. Italija–Lietuva (Kaljaryje);

Rugpjūčio 17 d. Olandija–Lietuva (Almere);

Rugpjūčio 20 d. 18 val. Lietuva–Kroatija (Kaune);

Rugpjūčio 23 d. Belgija–Lietuva (Kortreike);

Rugpjūčio 26 d. 18 val. Lietuva–Italija (Kaune).