Luko Kubiliaus planuose - pasaulio čempionatas

Pirmą kartą istorijoje geriausiųjų miesto sportininkų dešimtuką papuošė karatė atstovas. Šio istorinio fakto kaltininkas - ypač aktyvus ir nuolat miestą garsinantis Europos karatė kiokušin vicečempionas ir Klaipėdos klubo „Okinava“ instruktorius Lukas Kubilius.

23 metų vaikinas ne tik pats nuolat sportuoja ir kiokušin karatė subtilybių moko vaikus, bet ir randa laiko teisės magistro studijoms (studijuoja Vilniaus Mykolo Romerio universitete - Aut. past.) ir net yra įkūręs internetinių svetainių kūrimo verslą.

„Gyvenu ypač greitą gyvenimo tempą. Lakstau iš vienos vietos į kitą. Tačiau juk reikia būti universaliam. Tiesiog stengiuosi save realizuot ir tobulinti ne tik sporte, bet ir visose įmanomose srityse“, - „Klaipėdai“ sakė geriausiųjų 2006 metų miesto sportininkų sąrašo devintoje pozicijoje įsitvirtinęs L.Kubilius.

Stengiasi dėl auklėtinių

- Kokia buvo pirma reakcija, kai sužinojai, kad būsi pagerbtas tarp geriausiųjų Klaipėdos sportininkų?

- Žinoma malonu, kad pagerbė.

2006 metais pasiekiau tikrai gerų rezultatų, tad tikėjausi patekti į dešimtuką. Juk apskritai iš Klaipėdos karatė atstovų niekas nėra tapęs Europos prizininku. Be to, tapau Lietuvos ir atviro Kroatijos čempionato nugalėtoju.

Tik labai įdomu, kokia yra komisijos vertinimo sistema? Pavyzdžiui, aš Senojo žemyno čempionate iš 16 skirtingų šalių suaugusiųjų atstovų likau antras, o jaunieji sunkiaatlečiai – Konstantinas Gerasimomas ir Gytis Grikinas iš maždaug tiek pat dalyvių Europos čempionate iškovojo devintąsias vietas, tačiau geriausiųjų miesto sportininkų dešimtuke įsitvirtino septintoje pozicijoje. Įdomu, ar apskritai varžybose iškovota kokia 9 ar 15 vieta gali būti vadinama pasiekimu?

- Tai nesi patenkintas dėl geriausiųjų sportininkų sąrašo išsidėstymo?

- Tiesiog smalsu būtų sužinoti, pagal ką yra atsižvelgiama... Iš tikrųjų, sportuoju ne dėl dešimtuko, ne tam, kad patekčiau į viešumą, o tiesiog stengiuosi dėl klubo, dėl vaikų. O tie įvertinimai man yra paskutinėje vietoje.

Šokiai padeda atsipalaiduoti

- Jau kelerius metus nuolat tampi šalies ir įvairių tarptautinių turnyrų nugalėtoju. Ar kada bandei suskaičiuoti, kiek turi medalių ir taurių?

- Ne. Bet per šešerius metus tikrai nemažai susikaupė. Esu dalyvavęs daugelyje varžybų, sporto dėka apkeliavęs vos ne visas Europos valstybes.

- Girdėjau, jog lankei futbolą, kiek vėliau – savigyną, taip pat domėjaisi šokiais. O kaip susidomėjai karatė?

- Šokių aš nelankiau, o tiesiog prieš metus laiko su sese savaitgaliais eidavome pas pažįstamus pašokti. Kartais gerai atsipalaiduoti nuo visos rutinos.

Futbolą lankiau iki 14 metų. Dar ir dabar žaidžiu salės futbolo čempionate už Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštąją mokyklą (ten baigė verslo vadybos ir administravimo studijas - Aut. past.).

O karatė sudomino, nes čia galėjau individualiai save realizuoti. Tiesiog įžvelgiau, kad čia turiu perspektyvų.

Groja gitara

- Esi pirmo dano meistras. Kiek pakopų apskritai šiame sporte yra ir ką reiškia būtent šis tavo titulas?

- Kol gauni dano laipsnį – juodąjį diržą – turi įveikti dešimt pakopų. Jei turi juodąjį diržą, tuomet jau gali vadintis karatė meistru. Aukštesni titulai jau priklauso nuo visuomeninės veiklos, varžybų organizavimo ir panašių dalykų.

- Gyvenime turi ypač daug veiklos. Esi aktyvus sportininkas, klubo viceprezidentas, instruktorius, sieki aukštojo mokslo, be to, vadovauji savo internetinių svetainių kūrimo įmonei. Kaip viską spėji?

- Bandau viską suderinti. Dabar pats intensyviai treniruojuosi, turiu šešias vaikų grupes ir dar karatė subtilybių mokau suaugusiuosius. Lakstau iš vienos vietos į kitą. Viską galima suspėti, tik reikia didžiulio noro ir atsidavimo.

- O ar lieka laiko pramogoms?

- Savaitgaliais atsipalaiduoju. Spėju susitikti su draugais, pasilinksminti naktiniuose klubuose, pažaisti krepšinį, futbolą ir kartais pagroju su gitara. Nors, jei ruošiuosi rimtoms varžyboms ar su vaikais vykstu į kokį turnyrą, tuomet dėl sporto aukoju laisvalaikį.

Dirbo Amerikoje

- Žinau, kad turi širdies draugę. Ji neprieštarauja dėl tokio atsidavimo sportui?

- Ji taip pat mūsų klubo instruktorė. Nuolat matomės, kartu treniruojame vaikus. Viskas puiku, turime labai daug bendrų interesų.

- Nemažai laiko esi praleidęs JAV. Ar niekada nekilo mintis ten visam pasilikti?

- Amerikoje darbavausi dvi vasaras. Mano širdis linksta prie Lietuvos. Nepatiko Amerikos kultūra, jų gyvenimo būdas. Tačiau daug draugų, kurie buvo kartu su manim išvažiavę, ten pasiliko. Man net nekyla tokios mintys. Esame subūrę gerą perspektyvių sportininkų kolektyvą ir matau čia daug perspektyvų.

Gauna stipendiją

- Ar nėra skaudu, kad karatė kiokušin ne olimpinė sporto šaka? Juk kiekvieno sportininko svajonė dalyvauti olimpiadoje.

- Kartais tikrai yra skaudu. Ne olimpinės sporto šakos yra mažiau vertinamos. Reikėtų vertinti pagal populiarumą. Tačiau mūsų federacija rūpinasi sportininkais, geriausiems skiria mėnesines stipendijas.

- O nemanai, kad ateityje karatė gali būti įtraukta į olimpiadą?

- Būtų džiugu, bet abejoju. Olimpiadoje visiškai kontaktas nėra pageidaujamas. Net boksininkai olimpiadoje kovoja su šalmais.

- Kokie Tavo artimiausi tikslai?

- Pirmiausia, jau vasario 10 dieną, stengsiuosi gerai pasirodyti Lietuvos čempionate, kuris pirmąkart Lietuvos istorijoje vyks būtent mūsų mieste – Klaipėdoje. Balandžio mėnesį po ketverių metų pertraukos Lietuvoje (Vilniaus „Siemens“ arenoje) organizuojamas Europos čempionatas. Jei viskas sėkmingai susiklostys, tuomet vyksiu į Japonijoje rengiamą pasaulio čempionatą. Nieko iš anksto nenoriu prisikalbėti, žiūrėsim, kaip pavyks visi planai.