Jam buvo 88-eri.

„Netekome didžio žmogaus. Ištisos kartos šachmatininkų mokėsi ir tebesimoko iš jo partijų. Tai tikrai didelė netektis šaliai“, – sakė Rusijos šachmatų federacijos prezidentas Andrejus Filatovas.

Vienas iš žymiausių visų laikų šachmatininkų B. Spasskis pasaulio čempionu buvo nuo 1969 m. iki 1972 m., o pripažinimą pelnė savo elegantišku ir strateginiu žaidimo stiliumi.

1972 m. čempiono titulą Reikjavike iš jo paveržė amerikietis Bobbis Fischeris, o jųdviejų dvikova plačiai nuskambėjo kaip „amžiaus mačas“.

„Žios varžybos, vykusios Šaltojo karo laikais, peržengė šachmatų lentos ribas ir tapo viso pasaulio dėmesį prikausčiusiu kultūriniu įvykiu“, – teigiama Europos šachmatų sąjungos pranešime.

„Dėl savo elegantiško žaidimo stiliaus, kuriam buvo būdingas universalumas ir darna, jis tapo vienu iš žaidėjų, pelniusių daugiausiai pagarbos ir žavėjimosi šachmatų istorijoje. Spasskio indėlis į šachmatų teoriją ir jo sportiškas elgesys prie lentos tapo standartu, kuriuo vadovaujasi ištisos kartoms žaidėjų“, – toliau rašoma pranešime.

Gimęs 1937 m. sausio 30 d. tuometiniame Leningrade (dabar Sankt Peterburgas), B. Spasskis 1976 m. emigravo į Prancūziją, tačiau 2012 m. grįžo į Rusiją. 2010 m. mirus Vasilijui Smyslovui, jis tapo seniausiu gyvu buvusiu pasaulio šachmatų čempionu.