Pasaulyje golfą žaidžia šimtai milijonų, o ši sporto šaka seniai pelnė pripažinimą ne tik kaip viena smagiausių laisvalaikio praleidimo formų, bet ir kaip vienas sparčiausiai augančių sporto verslų.

Tokia informacija su kolegomis Lietuvoje pasidalijo Suomijos golfo sąjungos generalinis sekretorius Petri Peltoniemi. Mūsų šalyje lankęsis svečias iš Skandinavijos drauge su Lietuvos golfo federacijos (LGF) prezidentu Rymantu Juozaičiu ne tik apžiūrėjo golfo laukus greta Vilniaus ir Klaipėdos, bet ir pats, paėmęs į rankas lazdą, juos išbandė. Drauge vyko ir visų šalies golfo laukų atstovų ir trenerių seminaras.

P.Peltoniemi pateiktais duomenimis, vien oficialiai registruotų golfo žaidėjų Suomijoje yra beveik 150 tūkst. Kad golfas yra patraukli laisvalaikio leidimo forma pripažįsta net 1,7 mln. suomių, o 700 tūkst. teigė norį jį išbandyti.

"Svečias pasidalijo Suomijos ir visos Skandinavijos golfo patirtimi. P.Peltoniemi papasakojo, kokiu keliu žengė golfas jo šalyje, ką jie pasiekė, ką iš to gavo valstybė, kiek žmonių į tai įsitraukė. Daugelis nustebtų, kad golfas Suomijoje – populiariausia sporto šaka pagal ją propaguojančių žmonių skaičių. Drauge tai įspūdingą metinę apyvartą – apie 250 ml. eurų – generuojantis sportas. Didžiulės sumos sumokamos ir valstybei kaip mokesčiai", – kalbėjo R.Juozaitis.

– Kuo golfas gali būti patrauklus ir lietuviams? – pasiteiravome LGF vadovo.

– Tai sveikiausia sporto šaka. Kitos sporto rūšys – futbolas, krepšinis, tenisas gresia traumomis, susižeidimais, o golfas – visiškai saugus užsiėmimas. Kita vertus, jis nereikalauja tiek daug fizinių pastangų, todėl skirtingai nei anksčiau minėtas sportas, juo gali užsiimti nuo mažiausių iki vyriausių. Pavyzdžiui, mano trejų metų anūkas jau bando žaisti golfą. O vyriausiam pasaulyje golfo žaidėjui yra 103-eji. Kaip matote, diapazonas labai platus. Ne veltui, golfas vadinamas šeimos sportu. Čia moterys gali nugalėti vyrus. Tai jas labai motyvuoja (šypsosi – aut. past.). Mūsų šeimos retai turi progą kartu leisti laisvalaikį. Tarkime, vyrai išvyksta į žvejybą ar medžioklę, žmonos lieka namuose su vaikais. Žaisdama golfą kartu gamtoje laiką praleidžia visa šeima. Ir visi gali smagiai pajudėti, nebūti pasyviais žiūrovais.

– Gal suomiai išreiškė norą savo projektus ir sumanymus įgyvendinti Lietuvoje veikiančiuose golfo aikštynuose?

– Šiuo atveju jie labiau dalijosi savo patirtimi, bet mes esame pasirengę priimti visos Skandinavijos regiono žaidėjus. Savo metu Šiaurės Europos šalys mums labai padėjo vystant energetikos sritį, taip pat statant ant kojų mūsų ekonomiką. Dabar jie rodo pavyzdį, kaip rūpintis savo piliečių sveikata. Mes norime tą pavyzdį įgyvendinti Lietuvoje. Juk prieš porą dešimtmečių jie golfo populiarinimą pradėjo nuo nulio. Turėjo keletą laukų, tik vieną – visų 18-os duobučių. Pas mus jau dabar yra penki tokie laukai, tačiau žaidėjų – turiu omenyje tuos tikruosius, kurie žaidžia nuolat – yra mažai. Tarkime, Švedijoje tokių – apie 0,5 mln. Pridėkime Norvegiją bei Daniją ir pamatysime, kad šios šalys generuoja per milijoną golfo žaidėjų. Tai didžiulė rinka. Daugelis jų galėtų atvažiuoti pas mus. O juk yra paskaičiuota, kad vienas golfo žaidėjas iš užsienio palieka vidutiniškai penkis kartus daugiau pinigų nei paprastas turistas. Tarkime, netoli Vilniaus esančiame "Villon" golfo klube vien šiemet yra užsakymų iš maždaug 2 tūkst. žaidėjų, kurie apsistos viešbutyje, pažais savo mėgstamą žaidimą, paliks tam tikrą pinigų sumą. Taigi, golfas garantuoja ne tik žmonių sveikatingumą, bet ir nemenką ekonominę grąžą. Deja, kai kurie mūsų politikai tos naudos žmonėms, verslui ir valstybei nesupranta.

– Kuo tai pasireiškia?

– Lietuvoje golfas priskirtas prie azartinių lošimų. Tik pagalvokite, visame pasaulyje tai olimpinė sporto šaka, o pas mus – tarsi kortų lošimas ar kazino! Patenkame į vieną gretą su žvejyba ir medžiokle. Tai apsunkina mūsų veiklą, apkrauna tam tikrais papildomais mokestiniais įsipareigojimais. Labai norime šią neteisybę ištaisyti. Kartą Seimas jau balsavo, kad ši kuriozinė situacija būtų išspręsta. Netrukus laukia dar vienas balsavimas.

– Rio de Žaneiro olimpiadoje golfo meistrų iš Lietuvos nebus. Ar realu juos išvysti 2020-ųjų olimpinėse žaidynėse?

– Nuosekliai dirbant viskas įmanoma. Tačiau reikia suvokti, jog pasaulyje yra milžiniška konkurencija. Skaičiuojama, kad golfą žaidžia 280 mln. žmonių. Į olimpiadą patenka vos 60 žaidėjų. Tačiau situacija nėra beviltiška. Pagal taisykles žaidynėse iš vienos šalies gali dalyvauti ne daugiau kaip 4 atstovai (du vyrai ir dvi moterys). Todėl mes tikimės ir dirbame tam, kad per ateinančius ketverius metus Lietuvai pavyktų įsprausti bent vieną olimpietį. Perspektyvių žaidėjų pas mus yra. Tarkime, Saulė Jarašiūnaitė neseniai dalyvavo Estijos atvirajame čempionate, kur rungėsi su pajėgiomis varžovėmis iš visos Skandinavijos ir užėmė trečią vietą. Esame suformavę šalies rinktines, ieškome lėšų jų išvykoms į turnyrus. Jei pavyks atkurti teisybę dėl golfo statuso, neabejoju, kad išsiugdysime ne vieną aukšto lygio žaidėją.