NBA krepšininkų darbas tęsiasi mažiausiai 82 rungtynes per sezoną. Šio darbo metu neišvengiamos ir klaidos, išlenda kai kurie žaidimo štrichai. Žaidėjų darbas – kuo greičiau ištaisyti savo klaidas ir toliau tęsti judėjimą į priekį.

ESPN pateikia dešimties šiuo metu geriausių naujokų sąrašą ir patarimus, ką jiems reikėtų taisyti savo žaidime jau šiuo metu. Tarp naujokų – ir lietuvis Jonas Valančiūnas.

1. Damianas Lillardas (Portlendo „Trail Blazers“ įžaidėjas; 38 min., 18,6 tšk., 3,4 atk. kam., 6,7 rez. perd.)

Šiuo metu geriausias NBA naujokas turi problemų bėgdamas iš gynybos į puolimą. Poziciniame žaidime jis yra labai kantrus ir sumanus, tačiau įžaidėjas nemoka forsuoti įvykių.

Per dažnai jis „paleidžia“ neparuoštą tritaškį po driblingo. Arba D.Lillardas dar meta tritaškį tokiose situacijose, kai kiti jo komandos draugai galėtų pelnyti taškus iš lengvesnių padėčių.

Be to, greitose atakose bandydamas pakabinti kamuolį virš lanko komandos draugui jis dažnai nejaučia perdavimo – jis atliekamas netiksliai. Ir šį žaidimo elementą jis mėgsta išbandyti atakos pradžioje, kai po krepšiu esantis bendraklubis nėra geriausioje padėtyje.

Tiesa, šį žaidimo elementą reikėtų pagerinti daugeliui NBA įžaidėjų.

2. Anthony Davisas (Naujojo Orleano „Hornets“ vidurio puolėjas; 31 min., 14,5 tšk., 8,4 atk. kam., 1,8 blk.)

Sezono pradžioje A.Davisas žavėjo metimu iš vidutinio nuotolio. Tačiau sezonui įsibėgėjant jo taikiklis gerokai išsiderino.

Anksčiau taisyklingu metimu ir metimo judesiais pasižymėjęs „centras“ dabar „įsigudrino“ mesti kitaip. Dabar jis meta arba kiek pasviręs į priekį, arba pernelyg atsilošęs.

Tačiau A.Daviso problema – taip pat būdinga daugumai NBA žaidėjų. Kai pavyks išgyvendinti šį pakrikusį žaidimo aspektą, A.Daviso metimai iš tolimesnių distancijų vėl kiaurai skros tinklelį.

3. Michaelas Kiddas-Gilchristas (Šarlotės „Bobcats“ lengvasis krašto puolėjas; 28 min., 10,8 tšk., 6,3 atk. kam., 1,9 rez. perd.)

Šis „Bobcats“ naujokas yra itin universalus krepšininkas ir savo žaidimą gali nuolat tobulinti keliais aspektais. Yra keli esminiai elementai, kuriuos amerikiečiui reikėtų pagerinti.

M.Kiddui-Gilchristui dar sunku apžaisti lengvuosius krašto puolėjus vienas prieš vieną netoli krepšio. Jis negali pasikliauti savo metimu, nes jis nėra labai geras. Tiesa, su laiku jis turėtų gerėti.

Be to, M.Kiddas-Gilchristas per dažnai atakas grindžia prasiveržimais šalia galinės linijos. Dažniausiai po tokių reidų puolėjas susiduria su problemomis: susikomplikuoja savo galimybes rezultatyviai užbaigti atakas ir pastato varžovų gynėjus į jiems parankesnę padėtį ginantis.

Žinoma, naudingiau „Bobcats“ talentui būtų veržtis per centrą, tačiau dėl prasto savo metimo jis dar negali pilnai pasinaudoti savo veržlumu, kai priešininko gynybą įveikti būna per sudėtinga.

4. Andre Drummondas (Detroito „Pistons“ vidurio puolėjas; 19 min., 6,9 tšk., 7 atk. kam., 1,5 blk.)

Aukštaūgis atsiskleidė visu gražumu. Iš baudos aikštelės jis pataiko beveik 70 proc. savo metimų. Kas blogiausia, iš patogesnių padėčių jis atakas realizuoja rečiau nei iš sudėtingų pozicijų. Pavyzdžiui, kartodamas netaiklų komandos draugo metimą.

Esmė tame, kad jis kartodamas netaiklius metimus per daug skuba. Tiesa, tai iš dalies suprantama – A.Drummondas yra labai prastas baudų metikas, todėl jei „Pistons“ priekinės linijos žaidėjas reaguotų lėčiau, varžovai nedvejodami prieš jį prasižengtų.

Tačiau toks „vengimas“ gali turėti ilgalaikių problemų. Geriausias to pavyzdys – taip pat baudas labai prastai pataikantis latvis Andris Biedrinis. Bet A.Drummondui reikia nebijoti ir neskubinti įvykių. Taip, gal ir prames jis daugiau nei 50 proc. baudų, tačiau su laiku jis dažniau rezultatyviai realizuos savo progas.

5. Andrew Nicholsonas (Orlando „Magic“ sunkusis krašto puolėjas; 14 min., 7,1 tšk., 3 atk. kam.)

Keista, kad jis buvo pasirinktas tik 19 šaukimu, nes turi puikius fizinius duomenis. Tiesa, jis pavojingesnis tik arčiau krepšio, nes neturi taiklios rankos.

Vis dėlto tai – ištaisomas dalykas. Po kelių metų jis geriau pataikys iš vidutinių nuotolių. Šiuo metu „Magic“ demonstruoja jam neparankų pozicinį krepšinį. A.Nicholsono varikliukas – greitos atakos.

Sunku kalbėti apie šį krepšininką, kai jis nėra iki galo išnaudojamas. Tai jau ne A.Nicholsono, o Orlando klubo problema.

6. Brianas Robertsas (Naujojo Orleano „Hornets“ įžaidėjas; 16 min., 7,3 tšk., 2,6 rez. perd.)

Dar praėjusį sezoną Vokietijoje žaidęs 27 metų gynėjas viską daro gerai ir kaip atsarginis įžaidėjas praverstų 20 iš 30 NBA komandų.

B.Robertsas puikiai žaidžia du prieš du, tačiau kartais iš įpročio paleidžia neparuoštus metimus iš vidutinio nuotolio.

Amerikiečiui reikėtų dažniau imtis iniciatyvos ir žaisti J.C.Navarro stiliaus prasiveržimais.

7. Aleksejus Švedas (Minesotos „Timberwolves“ įžaidėjas; 28 min., 10,8 tšk., 2,7 atk. kam., 4,4 rez. perd.)

Rusui užsispyrimas, kietumas ir krepšinio supratimas leido greitai pritapti prie Ricko Adelmano puolimo sistemos. Niekam nekyla abejonių dėl jo metimo, tačiau nerimą kelia žaidimas po užtvarų.

A.Švedas po jų tiesiog priima blogus sprendimus. Arba meta neparuoštus metimus iš tolimų distancijų, arba nubėga iki aikštės kampo ir vėl meta iš prastų padėčių.

Be to, žaisdamas du prieš du A.Švedas dar nesugeba iškišti kamuolio komandos draugui taip, kad šis atsidurtų geroje situacijoje. Ir jo taikiklis tuomet kiek atbunka.

8. Jaredas Sullingeris (Bostono „Celtics“ sunkusis krašto puolėjas; 18 min., 5,1 tšk., 5,1 atk. kam.)

Be A.Daviso, J.Sullingeris turbūt yra geriausiai besiginantis NBA naujokas. Puolėjas yra naudingas ir puolime.

Jo statistika būtų žymiai geresnė, jei J.Sullingeris rungtyniautų prastoje komandoje. Tačiau „Celtics“ gretose yra tiek daug karių, kad jam dar sudėtinga atlikti svarbesnį vaidmenį.

Be to, J.Sullingeris turėtų būti aktyvesnis po sėkmingo epizodo gynyboje. Kai kitas žaidėjas sugriebia kamuolį po krepšiu, jam reikėtų kuo greičiau skuosti link kito krepšio. Taip arba bent pritraukiant varžovų gynėjo dėmesį, arba pelnant lengvus taškus.

J.Sullingeris negali pasigirti padoriu metimu iš vidutinio nuotolio. Krepšininkui vertėtų dažniau sukiotis arčiau krepšio, o ne toliau nuo jo.

9. Jonas Valančiūnas (Toronto „Raptors“ vidurio puolėjas; 22 min., 7,8 tšk., 5,3 atk. kam., 1,1 blk.)

Lietuvis nustebino savo puolimo arsenalu iš tolimesnių nuotolių, tačiau jo žaidimas arčiau krepšio nekelia tokios teigiamos nuostabos.

Baudos aikštelėje J.Valančiūnas žaidžia kaip „robotas“. Problema ta, kad jo priešininkai dažniausiai būna vikresni ir protingesni, todėl dar prieš jaunuoliui darant judesius besiginantieji žino, ko laukti.

J.Valančiūnui trūksta nenuspėjamumo ir netikėtų greitų judesių. Dėl to jis yra trečias dažniausiai klystantis NBA naujokas. Ir, deja, tai tikrai nėra tas atvejis, kai prieš jį dvigubinama gynyba.

Lietuvis yra naudingas, kai meta per žemesnius priešininkus. Jam tai leidžia apgauti varžovą: imituoti bandymą mesti, pašokdinti varžovą ir vėliau nesunkiai pelnyti taškus triuškinančiu dėjimu. J.Valančiūnas šį judesį dar galės tobulinti šio sezono metu bei vasarą.

Kai J.Valančiūnas praplės savo judesių po krepšiu arsenalą, aukštaūgiams prieš jį bus kur kas sunkiau apsiginti. O dabar J.Valančiūno žaidimas puolime yra lengvai perskaitomas kaip kokia knyga. Besiginantiems belieka tik ją perrašyti.

10. Tyleris Zelleris (Klivlendo „Cavaliers“ vidurio puolėjas; 24 min., 7,7 tšk., 5,2 atk. kam.)

Šiam „centrui“ trūksta fizinės jėgos ir greičio, tačiau jis žavi puikia kova po krepšiu. Tačiau T.Zelleris piktnaudžiauja metimais iš tolimesnių nuotolių, nors jis toli gražu nėra geras metikas.

Ne gana to, tie metimai dažniausiai būna skuboti. T.Zellerio žaidimą galima lyginti su Čikagos „Bulls“ vidurio puolėju Joakimu Noah.