Katmandu apylinkėse išaušus skaisčiam, bet jau karštam rytui, aplinkui auksinę budistų šventyklą išsirikiuoja dešimtys vienuolių.

Vieningai judėdamos jos vienos rankos kumščiu suduoda į kitos rankos plaštaką, giliai įkvėpia ir, sulaikiusios kvėpavimą, nejudėdamos laukia vis sunkiau pečius užgulančiame karštyje.

Šios vienuolės čia renkasi ne melstis ar medituoti - pirmoji pasaulyje kung fu užsiimančių vienuolių grupė čia atlieka griežtą kovos ritualą.

Amitabha Drukpa vienuolyno seserys, kurių jauniausiai tėra vos devyneri, o vyriausiai - 52, į vienuolyną atvyko iš Nepalo, Indijos, Tibeto ir Butano, norėdamos išmokti Senovės Kinijos kung fu paslapčių, kurios, kaip tikisi, padės joms būti uolesnėmis budistėmis.

Kiekvieną dieną jos nusimeta savo rudus abitus ir filosofiškas studijas išmaino į pusantros valandos trunkančias kung fu pratybas.

„Pagrindinės priežastys, dėl kurių jos praktikuoja kung fu, yra gera fizinė būklė ir sveikata. Be to, palengvėja meditavimas ir gerėja savigynai“, - sakė 14-metė vienuolė, į seseriją patekusi iš Butano prieš ketverius metus.

„Praktikuodamos kung fu darome kažką, kas mums suteikia ne tik kūno, bet ir minties tvirtybės“, - pabrėžė ji.

Budistų vienuolės Himalajuose tradiciškai yra laikomos menkesnėmis už vienuolius. Moterims nereikia daryti fizinių jėgų reikalaujančių pratimų, pagrindinės jų pareigos - maisto gaminimas ir kiti ruošos darbai.

Tačiau 800 metų gyvuojanti Drukpa, kitaip Drakono, seserija meditaciją derina su karo menais, kurie, kaip manoma, suteikia moterims galių.

Šios vienuolės, kitaip nei kitose budistų vienuolynuose, yra mokamos vadovauti pamaldoms, yra supažindinamos su verslo pagrindais. Jos vadovauja prie vienuolyno įsikūrusiems svečių namams ir kavinėms, pačios vairuoja automobilius į Katmandu, iš kur parsiveža būtiniausių prekių.

Kung fu tradicijos vienuolyne gyvuoja vos ketverius metus, nuo tada, kai jo dvasinis vadovas Gyalwang Drukpa 12-asis Vietname išvydo, kaip vienuolės yra mokomos kovų, ir tuo naudodavosi Vietkongo sukilėliai.

Jam tai padarė tokį įspūdį, kad į Nepalą jis atsivežė keturias Vietnamo vienuoles, kurios turėjo vietines mokyti kung fu, jogos, taip pat paaiškinti apie gerąją ir blogąją karmą.

Iš Indijos į vienuolyną atvykusi 18-metė Jigme Konchok Lhamo sako, kad praktikuodamos kung fu vienuolės greitai tapo labiau savimi pasitikinčios ir pradėjo kelti valdžios pasidalijimo tarp vyrų ir moterų budizme klausimą.

„Jo šventenybė nori, kad mes, vienuolės, būtumėme kaip vyrai, turėtumėme tokias pačias teises pasaulyje, - kalbėjo mergina. - Mes turime galimybę išmėginti viską, ne tik kung fu“.

„Čia galime išmokti daug dalykų, tokių kaip tenisas ar čiuožimas. Taip pat turime galimybę mokytis anglų ir tibetiečių kalbų, groti muzikos instrumentais“, - pasakojo J.K.Lhamo.

Moterų vienuolynas, kuris įvedus kung fu pamokas pasidarė itin populiarus, dabar turi 300 vienuolių, tobulinančių savo karo meno techniką.

Vienuolės savo įgūdžius jau pademonstravo šimtams piligrimų Nepale, taip pat yra rengusios pasirodymus Indijoje ir Britanijoje.