Susitikimai

N.Murnikovienė nori nors trumpam tapti balerina

Natalija Murnikovienė – pirmoji profesionali kultūristė Rytų Europoje. Savo šlovės laikais skynė aukščiausios vertės medalius, prizus. Jos titulai byloja patys už save: dukart „Miss Olympia“ turnyro prizininkė, dukart IFBB pasaulio ir Europos čempionė, NABBA Europos čempionė.

Tad artėjant Pasaulio fitneso čempionatui, „Klaipėda“ vėl susitiko su garsiąja sportininke.

Pergalės – vardan meilės

Natalija mano, kad šias pergales pasiekti padėjo meilė. Ji savo pergales dovanodavo vyrui: „Mano pergalės buvo vardan meilės. Manau, kad niekas nepriverstų taip badauti, taip kankinti save, išskyrus meilę. Meilė ir buvo mano pagrindinis stimulas, pergalių garantas, - atvirai kalbėjo čempionė. - Vėliau pradėjau džiūgauti dėl to, jog galiu būti geriausia. Viduje atsiranda savotiškas pasitenkinimas.“

Kultūristė teigė, jog, norint pasiekti tokių aukštumų, reikia turėti neapsakomos kantrybės, ištvermės bei valios. Sportininkė neslėpė, jog šiomis savybėmis ji pasižymėjo ne iškart. „Visko būdavo – ir apsivalgydavau iki apsivėmimo, ir verkdavau, ir karbonadus po pagalve laikydavau“, – su šypsena veide prisiminė savo kančias čempionė. Bet ji pati teigia, jog visa tai yra išugdoma. Daugelis Nataliją vadina „geležine“ moterimi. Iš tikrųjų viduje ji labai moteriška ir trapi būtybė.

Sportas - visas gyvenimas

Sportu Natalija domėjosi nuo mažens – lankė plaukimo būrelį, vėliau net dešimt metų paaukojo meninei gimnastikai. “Ištikima buvau šiai sporto šakai, tačiau užaugau ir buvau jau per sena šiam sportui. Nes pasaulio čempionėmis tampama 13-14 metų.

Natalijai visada labiau patiko ne meninė, o sportinė gimnastika. Tačiau šios svajonės įgyvendinti taip ir nepavyko. “Labai mėgau sportinę gimnastiką, bet tuomet Klaipėdoje jos nebuvo. Kai ji atsirado, buvau jau šeštoje klasėje. Be to, buvau patyrusi nugaros traumą, negalėjau lenktis. Vos neatsisėdau į invalido vežimėlį“, – neslėpė N.Murnikovienė.

Kultūrizmu Natalija susidomėjo būdama 17 metų. Turėdama dailią figūrą, ji traukdavo ne vieno vaikino dėmesį. Paplūdimyje jos puikią figūrą pastebėjo vaikinas ir pasiūlė sportuoti. “Nuvedė į salę, pasportavau... Bet iš pradžių man labai nepatiko, buvo be galo sunku“, – prisiminė čempionė pirmąją savo treniruotę kultūrizmo salėje.

Tačiau po kiek laiko Natalija, įstojusi į Kūno kultūros institutą, ėmė lankyti kultūrizmo treniruotes Kaune. “Pradėjau riebėti – saldainiai... spurgos... ir nuėjau tuo adresu, kur man davė Klaipėdoje. O vėliau, apsilankiusi kultūrizmo varžybose, pamačiau, kad tokios „kuvaldos“ išeina į sceną... Supratau, kad taip pasirodyti galiu ir aš“, - atvirai kalbėjo sportininkė.

Slėpė nuo tėvų

Natalija nemano, jog kultivuoti kultūrizmą, auginti raumenis gali tik vyrai: „Jeigu taip manytume, tai ir kitas sporto šakas reikia moterims uždrausti“.

Tačiau sportininkė prisipažino, kad jos laikais dėl šio gyvenimo posūkio tekdavo išgirsti daug piktų žodžių, pašaipų, „žmonės į tai reagavo tiesiog žiauriai“. “Aš gi Lietuvoje buvau šios sporto šakos pradininkė. Tad teko daug ką iškęsti“, – neslėpė sportininkė.

Moteris teigė, iš pradžių net nedrįso prasitarti savo tėvams, jog treniruojasi. „Pirmas dvi savaites slėpiau nuo tėvų. Sakydavau, kad einu į pasimatymus. Tačiau mane vieną kartą pagavo. Oi, kiek lupt gavau tada“, – prisimena pirmuosius savo žingsnius čempionė.

Sportininkė teigė, tėvas nors ir nenoriai, tačiau susitaikė su mintimi, jog dukra užsiėmė kultūrizmu. O mama nuolat bandė atkalbėti. „Jai niekad nepatikdavo, nuolat verkdavo. Kai pradėjau laimėti, kai laikraščiai ėmė apie mane rašyti, kai pradėjau iš to uždirbti pinigus, tada mama susitaikė su šia mintimi.“

Publika palaikydavo

- Jūs nuolat treniruojatės, liejate prakaitą sporto salėse, laikotės įvairiausių dietų. Ar niekada nekilo mintis visa tai mesti?

- Be abejo, kilo... Šimtus, milijonus kartų. Bet po kiekvienos pergalės jau kitą dieną norėjau bėgti į salę. Faktiškai aš nė karto nepralaimėjau. Tik porą kartų nuteisėjavo. Bet vis tiek buvau prizininkė. Man ne pirma vieta reiškė pralaimėjimą.

- Kaip jautėtės ant scenos? Ar nejautėte jaudulio ar scenos baimės?

- Aišku, jausdavau. Atsimenu, pirmą kartą išėjau ant scenos, įjungė muziką, o aš pamiršau, ko čia išvis atėjau. Viskas pažaliavo akyse. Tik atsimenu, jog judėjau... Buvo visko...

Ir vėliau, kai žinojau, jog esu varžybų favoritė, baimė taip pat neaplenkė. Šįkart ne scenos, o baimė, kaip tave priims publika. Kaip įvertins tavo darbą?

- O publika ar palaikydavo?

- Mano publika mane visada palaikydavo ir palaikys. Bet tai maža grupelė žmonių, kurie mėgsta tą sportą vien už tai, kad toks yra. O tie, kas nemėgdavo, nemėgsta ir iki šiol. Jie man visai nerūpi. Man nusispjaut, nepatinka – nelįskit prie manęs, eikit ten, kur patinka.

- Gal turėjote kokį šūkį ar posakį, kuris padėdavo lipant ant scenos? O gal turite talismaną, kuris neša jums sėkmę?

- Iš tikrųjų neturėjau... Visada buvau pasiruošusi šimtu procentų. Man nereikėjo talismano... Žinojau, kad padariau viską, kas įmanoma. Visada stengdavausi būti aukščiau visa galva už savo konkurentus.

- Ko reikia norint tapti čempionu?

- Gimti geležinės valios. Reikia norėti nugalėti, nebijoti mesti iššūkį visai visuomenei. Nors visuomenė priešinasi, smerkia ir panašiai. Pas mus taip yra, jeigu tu jau išsišoki, viskas – tada tu jau pasmerktas. Bet nereikia kreipti į tai dėmesio ir visa tai nugalėti. Tik didžiulėmis pastangomis gali pasiekti aukštumų.

Susilaukia komplimentų

- Jūs šešerius metus buvote dingusi iš didžiojo sporto – auginote vaikus. Kaip jums pavyko išlaikyti tokia puikią figūrą po dviejų gimdymų?

- Po antro gimdymo priaugau 30 kilogramų. Buvau labai negraži, stora, turėjau didžiulį celiulitinį užpakalį. Net į veidrodį negalėjau žiūrėti. Tačiau padėjo begalinis noras ir sunkus darbas. Noras atrodyti gerai ir įrodyti visiems, jog aš galiu, man ir padėjo pasiekti tokių rezultatų. Per dvejus metus numečiau minėtus kilogramus, sutvirtinau kūną bei sumažinau užpakalį. Aš gi geriausias užpakalio specialistas Europoje.

- Ar dažnai susilaukiate iš vyrų komplimentų dėl savo tvirto, raumeningo, grakštaus kūno?

- Labai dažnai, ir tai pradėjo nepatikti. Į mane pradėjo žiūrėti tik kaip į seksualinį objektą.

Ne tik vyrai, bet ir moterys pagiria. Nuo moterų net daugiau sulaukiu komplimentų. Atsiunčia gėrimų, gėlių, apčiupinėja visus raumenis. Dabar raumenys madingi.

- Ar pasitaiko piktų kalbų, pašaipų?

- Ne. Man į akis niekas nieko blogo nesako. Tik už akių kartais tenka išgirsti įvairių apkalbų.

Darbas teikia malonumą

- Šiuo metu kasdien treniruojatės, be to, individualiai treniruojate sportininkus, dalyvaujate įvairiuose trenerių seminaruose. Ar lieka laiko vaikams?

- Pasigesta, bet ką darysi. Jeigu sėdėsiu namuose ir būsiu paprasta mamytė, negalėsiu jiems nieko duoti. Manau, kad moterys, kurios vien auklėja vaikus, yra paprasčiausiai tinginės arba labai bijo dirbti.

- Kaip mėgstate leisti laisvalaikį? Ar lieka laiko pramogoms?

- Dabar visiškai nelieka. Mano pramogos ir yra darbas. Turiu bendrauti su žmonėmis, turiu aiškinti, kas tai yra kultūrizmas. Turiu visur pasirodyti. Mano visos pramogos susijusios su darbu. Tiesiog dievinu darbą. Man labai patinka dirbti trenere, jaučiu malonumą. Įeinu į salę ir tiesiog ištirpstu. Tai ir yra tarsi mano laisvalaikis.

Vyrais nepasitiki

- Jums gyvenimas negailėjo nei rožių, nei spyglių. Trejos sutuoktuvės ir tiek pat skyrybų. Šiuo metu gyvenate viena. Kas padėjo atsitiesti, nepalūžti po tokių išbandymų?

- Sportas. Išgyvenimai buvo skirtingi. Po paskutinio smūgio, kai mane paliko vyras, supratau, jog sportas man teikia malonumą bei džiaugsmą. Būtų buvę sunku be sporto.

- Ar dar savo gyvenimą siesite su vyru?

- Kol kas tikrai ne. Jais visiškai nepasitikiu. Nesakau, kad vyrų atsisakau, paprasčiausiai nenoriu su niekuo gyventi. Pagaliau pamilau save. Anksčiau nemokėjau, anksčiau mylėjau vyrus. Dabar myliu save ir man labai gerai. Noriu gyventi normalų gyvenimą, kokį įsivaizduoju. Jaučiuosi visaverčiu žmogumi, moterimi, kuri gali ir be vyrų apsieiti.

Ką gali žinoti, kas bus po kelerių metų.

Kultūristė su puantais

- Jūs šiuo metu gana intensyviai treniruojatės, planuojate Pasaulio fitneso čempionatą, kuris vyks šį mėnesį Vilniuje, vėl pakilti ant scenos. Kas paskatino po tiek metų pertraukos vėl kopti ant scenos?

- Taip, tikrai planuoju vėl pasirodyti scenoje. Bet vieną mano rėmėją nušovė ir dabar ieškau žmogaus, kuris galėtų padėti įgyvendinti mano svajonę. Vilniuje noriu šokti baletą avėdama puantus. Įsivaizduojate - kultūristė su baleto pėdutėmis. To dar nėra buvę. Šis svajonė mane vėl paskatino pakilti ant scenos.

Būdama maža norėjau tapti balerina. Namie turėjau puantus, kuriuos buvau gavusi mainais už lėlę. Svajojau tapti balerina, bet Klaipėdoje nebuvo šio pobūdžio mokyklos. Tad taip ir neįgyvendinau savo svajonės.

- O kodėl scenoje anksčiau niekada nepasirodėte su balerinos rūbais?

- Profesionale buvau tik 2-3 metus. Tada buvau per sunki, būtų buvę sunku išlaikyti savo raumenis. Baletas turi būti baletas, turi lengvai šokti - tiesiog skristi. O dabar esu tokia, kad galiu tai padaryti. Tikiuosi, kad pavyks tai įgyvendinti.

Nori būti geriausia trenere

- Kokie ateities planai?

- Noriu būti geriausia trenerė buvusiame SSRS regione. Kad ne pati kalbėčiau, o žmonės ir mano darbai kalbėtų už mane. Ir aišku, jeigu fitnesas taps olimpine sporto šaka, būtinai dalyvausiu olimpiadoje.