Olimpinės čempionės akistata – su triatlono užgrūdintu varžovu

Rinkimai – spalio 11 d.

Sidnėjaus olimpiados čempionė D. Gudzinevičiūtė vadovauja LTOK nuo 2012-ųjų.

M. Marcinkevičius – šalies Triatlono ir Irklavimo federacijų viceprezidentas, 2018–2022 m. buvo LTOK struktūroje esančio Lietuvos olimpinio fondo (LOF) direktorius.

„Sulaukusi tiek mūsų sporto bendruomenės, tiek Tarptautinio olimpinio komiteto palaikymo, nutariau tęsti darbus“, – pareiškė D. Gudzinevičiūtė.

Jos kandidatūrai pritarė Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) ir Fechtavimosi, Tinklinio, Imtynių, Vandensvydžio federacijų vadovai.

LTOK prezidentė taip pat yra Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) narė, Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) viceprezidentė.

M. Marcinkevičių parėmė Dviračių ir Laipiojimo sporto, Šiuolaikinės penkiakovės, Triatlono federacijos ir olimpiečių atstovė Brigita Virbalytė-Dimšienė.

LTOK generalinės asamblėjos rinkimų sesija bus surengta spalio 11-ąją.

Pristatė komandą

D. Gudzinevičiūtė jau pristatė savo būsimą komandą, joje, palyginti su dabartine, numatyta pokyčių.

Viceprezidentų pareigos pasiūlytos LSFS ir Bokso federacijos vadovui Dariui Šalūgai, Stalo teniso asociacijos prezidentei Ingai Navickienei ir Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentui Gintarui Jasiūnui.

Pastaruoju metu LTOK viceprezidentais buvo Lilija Vanagienė (Čiuožimo federacijos direktorė), Saulius Galadauskas (asociacijos „Penki žiedai“ prezidentas) ir Naglis Nasvytis (Buriuotojų sajungos viceprezidentas).

Naujas kandidatas į generalinio sekretoriaus pareigas – Irklavimo federacijos prezidentas, olimpinis vicečempionas Mindaugas Griškonis. Jis pakeistų Valentiną Paketūrą.

Iždininku liks Tinklinio federacijos vadovas Darius Čerka.

Įvardijo siekius

Vilniaus sporto centro direktorius M. Marcinkevičius savo programą ir bendražygius, su kuriais dirbtų LTOK, atskleis artimiausiu metu.

Vis dėlto D. Gudzinevičiūtės konkurentas jau įvardijo kelis bendro pobūdžio siekius, jeigu būtų išrinktas LTOK prezidentu.

„Vienas kertinių mano tikslų – organizacijos skaidrumas, todėl šios vertybės sieksiu asmeniniu pavyzdžiu“, – teigė M. Marcinkevičius ir pridūrė, kad vadovautųsi gerosiomis vadybos praktikomis, įtvirtintų ribotą LOTK prezidento kadencijų skaičių (šiuo metu galiojantys LTOK įstatai valdymo trukmės nelimituoja).

„Ilgametė patirtis turi pranašumų, tačiau per ilgas valdymas skatina stagnaciją, naujų idėjų stygių, kai kuriais atvejais – nepotizmą, o tai menkina skaidrumą ir atvirumą nariams ir visuomenei. Tai turėtų keistis“, – tvirtino M. Marcinkevičius.

Pageidavo konkretumo

„Svarsčiau: jei atsirastų kandidatas, kuris galėtų tęsti darbus, man liktų tik tarptautiniai reikalai, kurių taip pat turiu nemažai. Tačiau šis kandidatas manęs neįtikino“, – kalbėjo D. Gudzinevičiūtė.

Į M. Marcinkevičiaus pastebėjimus apie stagnaciją, nepotizmą, skaidrumo stoką LTOK vadovė atsakė, kad tai bendros frazės, ir pageidavo konkretumo.

Esmė ne pinigų skaičius, o kaip jie dalijami. Sporto federacijos kasmet susiduria su iššūkiais.

D. Gudzinevičiūtės varžovas teigė, esą Lietuvos sporto bendruomenė susiskaldžiusi, LTOK nepakankamai komunikuoja su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Nacionaline sporto agentūra (NSA).

LTOK prezidentės nuomone, tikrojo sporto kūrėjos – ne valstybinės, bet nevyriausybinės organizacijos.

„Girdime iš federacijų, savo narių, kad nepasitenkinimas agentūra – didžiulis, tačiau tarp mūsų ir NSA nėra priešpriešos, mes jokių tiesioginių reikalų neturime“, – tvirtino D. Gudzinevičiūtė.

Diskutavo Šiauliuose

LTOK ir NSA vadovai pasidalijo mintimis Šiauliuose įvykusioje konferencijoje „Lietuvos olimpiniam sportui – 100 metų: vakar, šiandien ir rytoj“.

Renginyje dalyvavo beveik 100 šalies sporto federacijų vadovų, nevyriausybinių skėtinių ir kitų svarbiausių šalies sporto organizacijų atstovų.

„Mums svarbi visa sportininkų rengimo piramidė, pradedant nuo pačių mažiausių ir baigiant veteranų įtraukimu į įvairias veiklas. Kol kas iš valstybės daugiau sulaukdavome trukdymo nei pagalbos“, – sakė D. Gudzinevičiūtė ir pabrėžė, kad dabartinė sporto finansavimo sistema yra padrika, riboja nevyriausybinių organizacijų įtaką.

Anot NSA direktoriaus Mindaugo Špoko, valstybė turi sporto plėtros programą ir jos laikosi, finansavimas sportui kasmet didėja, olimpinių sporto šakų atstovų iškovoti medaliai liudija – kylame aukštyn.

Jis atkreipė dėmesį į sporto gimnazijas. M. Špoko teigimu, ne visos federacijos įsitraukia į jų veiklą, nors tai yra valstybinė priemonė sportininkams padėti.

NSA direktoriui oponavo Tinklinio federacijos prezidentas D. Čerka, LTOK olimpinio sporto direkcijos vadovas Einius Petkus, LSFS vadovas D. Šaluga.

„Esmė – ne pinigų skaičius, o kaip jie dalijami. Sporto federacijos kasmet susiduria su iššūkiais, nes, nežinodamos būsimo finansavimo, negali planuoti savo veiklos, silpninamos tendencingai, nepaisoma jų nuomonių. Situacija tikrai neatitinka didesnės dalies sporto bendruomenės lūkesčių“, – reziumavo D. Šaluga.