Olimpiniame sezone čiuožėjai laukia lėšų ir arenos

"Sezonas ypatingas, o bėdos – įprastinės", – atsiduso Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF) prezidentė Lilija Vanagienė. Kaune įvykusiame Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionate paaiškėjo ne tik stipriausi mūsų šalies čiuožėjai, bet ir Lietuvos rinktinės nariai, vyksiantys į svarbiausius sezono startus.

Vyks į Europos čempionatą

Atvirajame 2021 m. Lietuvos dailiojo čiuožimo čempionate varžėsi net 124 sportininkai, tarp jų ir nemažai svečių iš užsienio. Nugalėtojai ir prizininkai buvo atrinkti ne tik suaugusių, bet ir jaunimo, jaunių bei jaunučių grupėse.

Dailiojo čiuožimo rungties nugalėtoja moterų grupėje tapo trenerio Davido Richardsono auklėtinė Aleksandra Golovkina. 23 metų daugkartinė Lietuvos čempionė šiuo laimėjimu užsitikrino kelialapį į 2022 m. sausio 10–16 d. Taline (Estija) vyksiantį Europos dailiojo čiuožimo čempionatą.

Lyderė: mo­te­rų čem­pio­na­to auksą iš­ko­vo­ju­si A.Go­lov­ki­na (kai­rėje) ren­gia­si star­tui Eu­ro­pos čempio­na­te Ta­li­ne.  / LČF nuo­tr.

Antrąją vietą užėmė Kauno sporto mokyklos "Startas" atstovė Selina Kaneda. Šešiolikmetė trenerio Dmitrijaus Kozlovo auklėtinė suaugusiųjų grupėje taip sėkmingai pasirodė pirmą kartą. Trečia liko Latvijos atstovė Sharlotė Jekabsonė.

Medaliai – ir užsieniečiams

Merginų jaunimo grupėje (iki 19 metų) aukso medaliu pasidabino Sankt Peterburge besitreniruojanti Lietuvos pilietė Daria Afinogenova (trenerė Valentina Chebotaryova), antrą vietą iškovojo Kauno sporto mokyklos "Startas" auklėtinė Meda Variakojytė (tr. Indrė Paulaitienė), trečia liko Sakartvelo atstovė Anna Dea Gulbiani Schmidt.

Jaunimo čempionu tapo Vilniaus atstovas Danielius Korabelnikas (tr. Ingrida Proživalskytė), jaunių grupėje pirmą vietą iškovojo Nojus Majauskas (tr. Eglė Kliučakienė), o antra vietą užėmė Mantas Gryba (tr. Indrė Paulaitienė). Jaunių grupėje (iki 15 metų) užtikrintai laimėjo Agnė Ivanovaitė (tr. Loreta Vitkauskienė). Antroje vietoje liko Latvijos atstovė – Kira Baranovska, bronzos medalio laimėtoja – Evelina Stavickytė (tr. Dmitrijus Kozlovas). Abi lietuvaitės – Kauno sporto mokyklos "Startas" auklėtinės.

Jaunių grupėse nugalėtojais tapo: Miglė Kondratė (Kaunas), Nikola Guscina (Latvija), Paula Rutkauskaitė (Vilnius), Aleksandra Vasiljeva (Latvija), Laura Rutkauskaitė (Vilnius). Jaunučių grupėse pirmąsias vietas nuskynė: Agata Matonė (Kaunas), Emanuelis Sapranavičius (Kaunas), Vesta Malinauskaitė (Elektrėnai), Haroldas Bosas (Kaunas), Odilė Beatričė Vanagaitė (Vilnius), Artiomas Pumputis (Vilnius).

Trūksta kokybiško ledo

Pasak LČF prezidentės L.Vanagienės, geriausi šalies atletai jau skaičiuoja paskutinius mėnesius, likusius iki Pekino olimpinių žaidynių. Svarbiausias ketverių metų žiemos sporto įvykis Kinijoje prasidės vasario 4-ąją.

Tačiau kai kuriems lietuviams rengtis žaidynėms itin sudėtinga, nes šalyje labai trūksta ledo arenų. Štai ir Lietuvos čiuožimo čempionatas vyko pergrūstoje senutėlėje Kauno ledo arenoje, kuri sunkiai sutalpino sportininkus bei jų trenerius.

"Kaune turime nuostabią naująją ledo areną, tačiau ji atiduota vakcinacijos centro reikmėms. Tai, be abejo, labai svarbi veikla, tačiau galbūt jai galėjo būti parinkta kita erdvė, kurių Kaune tikrai buvo galima rasti. Mes, žiemos sporto šakų atstovai, labai laukiame, kada pagaliau galėsime įkelti koją ant naujojo ledo. Kalbu visų mūsų sportų vardu: ir apie ledo šokėjus bei čiuožėjus, ir apie ledo ritulininkus bei akmensvydžio atstovus", – dėstė L.Vanagienė.

Nerimas dėl permainų

Kitas žiemos sporto šakų atstovus neraminantis faktas – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) bei viso sporto finansavimo reforma. LČF vadovė neslėpė besibaiminanti, kad visus biudžetinių lėšų skirstymo svertus perdavus Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei nuo sporto aktualijų gerokai atitolusiems politikams ir valdininkams, federacijos bei sportininkai negaus pakankamo finansavimo.

"Anksčiau dalį lėšų olimpinėms šakoms pervesdavo LTOK. Jų specialistai puikiai išmano sporto specifiką visą visą mūsų virtuvę. Jie žino ne tik kiek lėšų reikia parengti ir išlaikyti aukšto meistriškumo sportininkus, bet ir kada tie pinigai labiausiai reikalingi. Juk neretai ministerijos lėšos mus pasiekia labai pavėluotai", – aiškino L.Vanagienė.

Anot pašnekovės, LČF biudžetinių pinigų už 2021 m. sulaukė tik balandžio mėnesį, kai jau sezonas buvo seniai įsibėgėjęs. Tad federacijai reikėjo pačiai prasimanyti pinigų, už kuriuos galėtų rengti varžybas, finansuoti sportininkus iki pat balandžio, kai pagaliau į sąskaitą įkrito valstybės skirta suma iš ŠMSM.

Rankų nenuleidžia

Anot L.Vanagienės, stipriausia mūsų šalies ledo šokių pora Saulius Ambrulevičius ir Alison Reed taip pat nepraranda vilčių startuoti Pekine. Monrealyje (Kanada) besitreniruojantis duetas jau senokai yra iškovojęs kelialapį į žaidynes, bet negauna Lietuvos prezidentūros pritarimo dėl mūsų šalies pilietybės suteikimo A.Reed. Vienas toks jų kreipimasis jau buvo atmestas, tačiau, anot pašnekovės, LČF ir patys šokėjai tikisi sulaukti išimties.

"Jie dirba dideliu krūviu. Pastaruoju metu duetas sėkmingai pasirodė tarptautinėse ISU "Grand Prix" varžybose Prancūzijoje, Rusijoje, ir tikrai nenuleidžia rankų. Saulius ir Alison darys viską, kas nuo jų priklauso, kad Lietuva turėtų savo porą Pekino olimpiadoje", – pabrėžė L.Vanagienė.

Šių metų pasaulio čempionate Stokholme S.Ambrulevičius ir A.Reed užėmė penkioliktąją vietą. Specialistų teigimu, Lietuvos porai dideliu postūmiu tapo tai, kad jie nuo šių metų persikėlė treniruotis į Kanadą, pas Monrealyje dirbančią garsią trenerių porą Marie-France Dubreuil ir Patrice'ą Lauzoną.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių