Plaukikas Giedrius Titenis didžiąją savo sportinės karjeros dalį praleido 25 metrų Anykščių baseine. Ten, pirmosiomis dienomis, jis sutiko trenerį Žilviną Ovsiuką, dėl kurio plaukikas ir liko Anykščiuose. Būtent čia praeina didžioji jo treniruočių dalis, tačiau dėl trumpo baseino sportininkas turi vykti į treniruočių stovyklas, kuriose praleidžia maždaug 100 dienų per metus.

Plaukikas pasakoja, kad pastarąsias tris savaites vyko pasiruošimo ciklas tam, kad būtų pajaustas varžybų greitis ir atmosfera. Jis džiaugiasi, kad pasiektas tikslas, kuris buvo pagreitėti. Artimiausiu metu, sako jis, reikės stipresnio darbo, vėliau krūvis bus mažinamas. „Prasideda linksmosios dienos – daug laiko praleidi baseine, bet ne vandenyje, o ant kranto. Reikia ilsėtis, atsigauti, būti geros nuotaikos. Dėl to važiuoju ir prie atviro vandens, kur šviečia saulė“, – teigia G. Titenis.

Paklaustas, kada atsiranda įtampa, G. Titenis sako, kad ji juntama jau dabar – finišo tiesiojoje. „Jau nepakeisi to, kas padaryta per ketverius metus, bet aš pasitikiu savimi, nes pastarosios varžybos buvo geros. Be to, dabar yra gerasis etapas, mažiau laiko praleidžiama baseine, yra daugiau laisvės“, – pasakoja plaukikas.

G. Titenis pasakoja, kad pagrindiniai įgūdžiai susiformuoja dar vaikystėje: „Tuo metu turi išlavinti savo širdį ir kraujotaką, vėliau, bėgant metams, kilometražas mažinamas. Pavyzdžiui, prieš trejus metus plaukdavau po 10 km per dieną, o šiais metais – po 7–8 km, taip keičiasi intensyvumas. Kadangi esu vyresnis, suprantu, kaip reikia dirbti – orientuojuosi į kokybę, ne kiekybę.“

G. Titenis į baseiną pirmą kartą atėjo antroje klasėje, tuo metu plaukimo klubas kviesdavo vaikus iš Anykščių mokyklų. Iš pirmosios trenerio Ž. Ovsiuko grupės liko tik Giedrius, prisipažįstantis, kad yra išgyvenęs sunkių etapų ir svarstęs mesti plaukimą: „16 metų labiau norėjau būti su draugais, nei plaukti. Dėl plaukimo kentėjo mano mokslai, tad pagalvojęs, kas man patinka labiau, grįžau prie plaukimo turėdamas daug motyvacijos. Tuomet pasiekiau normatyvą, reikalingą olimpinėms žaidynėms, jose pirmą kartą dalyvavau būdamas 18 metų.“

Plaukikas treniruojasi ne tik baseine, bet ir sporto salėje, kurioje kilnoja 100 kg svarmenis arba turi užšokti ant daugiau nei metrą siekiančios dėžės. Visa tai tam, kad turėtų daugiau jėgos baseine ir galėtų kuo geriau pasirodyti per savo plaukimą 100 ir 200 m distancijose krūtine.

Paklaustas, kas yra sunkiausia, G. Titenis sako, kad sunkus darbas: „Visuomet plauki vienas, esi tik su savimi, negali su niekuo pakalbėti. Tai yra sunkus ir monotoniškas darbas.“ Varžybose, anot jo, kyla baimė plaukimą pradėti arba per greitai, arba per lėtai ir nesugebėti gerai baigti. G. Titenis pasakoja, kad plaukdamas skaičiuoja grybšnius, nes tai padeda nusiraminti, tačiau akies krašteliu vis tiek pažvelgia į varžovus.

Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse G. Titenis startuos 100 ir 200 m plaukimo krūtine varžybose ir komandinėje rungtyje. Daugiausiai vilčių ir pats sportininkas, ir olimpinis komitetas deda į 100 m krūtine varžybas, jose plaukikui prognozuojama 3–8 vietos.

G. Titenis, paklaustas, ar mėgsta maudytis laisvalaikiu, sako, kad net nueiti į dušą jam yra didelė kančia: „Einu ten per prievartą, nes norisi bent jau vieną dieną nesušlapti.“ Po olimpiados plaukikas ketina persikelti į Vilnių, kuriame, kaip teigia jis, nori pabandyti dirbti su vaikais. „Manau, kad turiu žinių ir galiu motyvuoti vaikus. Galbūt pavyktų užauginti ką nors stiprų – žinau, kaip reikia treniruotis, kaip reikia save motyvuoti. Prioritetu vis tiek liks mano plaukimas, o Ž. Ovsiukas – mano treneriu“, – teigia jis. Plaukikas priduria, kad olimpinėse žaidynėse užimta vieta jam yra antraeilis dalykas, svarbiausia – asmeninis pasiekimas.