Iš pirmų lūpų

Plaukikui trūko trenerės

Olimpietis plaukikas Pavelas Suškovas sugrįžo į gimtuosius namus – į Klaipėdą. 22 metų sportininkas olimpiniame Atėnų plaukimo baseine 200 metrų plaukimo nugara kvalifikacinėse varžybose užėmė 26 vietą tarp 36 plaukikų ir į pusfinalį nepateko.

Olimpinių žaidynių debiutantas, 200 m distanciją įveikęs per 2 min. 3,54 sek., aplenkė Pietų Korėjos, Egipto ir Lenkijos atstovus ir savo grupėje užėmė penktąją vietą. Norint patekti į pusfinalį P.Suškovui reikėjo plaukti 2,35 sek greičiau.

Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Evaldas Skyrius sakė, jog plaukiko rezultatu yra patenkintas. Jis teigė, kad tai buvo pirmasis klaipėdiečio olimpinis startas ir labai aukštų rezultatų tikėtis nereikėjo. „Tai mūsų plaukimo ateitis – pagrindinis startas turėtų būti Pekino olimpinėse žaidynėse“.

Per kelias dienas plaukikas tapo gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvio pasirodymą galėjo stebėti viso pasaulio sporto mėgėjai bei entuziastai. Tad mes nusprendėme pasiteirauti, kokios nuotaikos jis grįžo iš žaidynių.

- Kaip atsitiko, kad tapai plaukiku?

- Galima sakyti, kad su šiuo sportu mane suvedė likimas. Vaikystėje mama dirbo plaukimo trenere. Kai ji dirbdavo baseine, nuolat būdavau su ja – žiūrėdavau, kaip ji treniruoja vaikus. Kartais ir pats įlįsdavau į vandenį. Būdamas dar mažas jau mokėjau plaukti. O nuo šešerių metų pradėjau mokytis plaukimo gudrybių. Taip iki šiol likau su šiuo sportu.

- Kokios nuotaikos sugrįžai iš olimpiados?

- Jaučiu norą vėl šokt į baseiną bei treniruotis dar intensyviau su didesniu užsidegimu. Reikia tik dirbti, dirbti ir dirbti... Esu „užsivedęs“... Po nesėkmės niekada nereikia sustoti, reikia toliau treniruotis bei siekti svaresnių pergalių.

- Ar esi patenkintas rezultatu?

- Rezultatu – nelabai patenkintas, tikėjausi bei norėjau geriau pasirodyti. Kažkaip pabaigoje sunkoka buvo plaukti. Galėjo būti geriau.

- Kokios vietos tikėjaisi?

- Net nežinau... Buvo sunku ką nors prognozuoti. Šiaip jeigu būčiau pasiekęs rezultatą, kokio tikėjausi, tikrai būčiau patekęs į pusfinalį.

- Ar tavęs neslėgė tai, jog tau buvo prognozuojama 16-24 vietos?

- Nelabai... Į tai nekreipiau dėmesio. Tiesiog bandžiau daryti tai, ką geriausiai sugebu. Jeigu viskas būtų pavykę, tada rezultatai būtų geri. Dabar esu truputį nusivylęs.

- Draugai bei artimieji tave palaikė olimpiados metu?

- Net labai. Nuolat rašydavo elektroniniu paštu, skambindavo telefonu. Visi sakė, mes žiūrėsim tavo pasirodymą, tave palaikysim ir panašiai. Jie labai džiaugėsi, jog aš patekau į olimpines žaidynes.

- Olimpiadoje dalyvavai pirmą kartą. Ar jautei įtampą?

- Prieš pat startą buvau ramus, nejaučiau nieko – nei baimės, nei įtampos. Tačiau maždaug prieš tris – keturias dienas truputį jaudinausi. Mąsčiau, kaip viskas vyks, kokios bus oro sąlygos, bandžiau suplanuoti, kaip plauksiu. Dėl to truputį nerimavau. Tačiau prieš pat startą jaudulys savaime dingo.

- Tavo trenerės Natalijos Gurkovos nebuvo žaidynėse. Kaip jauteisi be jos?

- Man buvo sunku. Net tris savaites prieš startą treniravausi be savo trenerės. Tačiau nuolat susirašinėdavome, ji pateikdavo treniruočių planus, patardavo kaip geriau treniruotis. Aš jai - savo rezultatus. Tačiau būtų daug geriau, jei trenerė būtų buvus šalia.

- Kokį įspūdį tau paliko vasaros olimpinės žaidynės?

- Apie Atėnus teigiamą įspūdį buvau susidaręs praėjusiais metais, kai dalyvavau varžybose dėl Akropolio taurės. Labai įspūdingai atrodo Akropolis... O šiaip dėl pasiruošimo žaidynėms – mano manymu, graikai nesuspėjo pasiruošti. Pavyzdžiui, olimpiniame kaimelyje dar mėtosi statybos medžiagos, kitose vietose vietoj žolės – molis. Be to, aplinkui daug šiukšlių. Susidarė toks įspūdis, kad viskas buvo daroma paskubomis.

- O kokį įspūdį paliko olimpiniai baseinai?

- Baseinas buvo geras. Tačiau labai blogai, kad nebuvo stogo. Graikai nesuspėjo įrengti. Ir man buvo labai sunku plaukti, nebuvo pagal ką orientuotis. Iš karto keičiasi plaukimo specifika. Pavyzdžiui, amerikiečiai, rusai nuolat plaukioja atviruose baseinuose. O Lietuvoje nėra tokių sąlygų. Net finaliniame plaukime, patyrę plaukikai tiesiog lipo ant tako. Tai atsiliepė jų greičiui.

- Kaip jauteisi plaukdamas tarp tituluotų, gerai pasaulyje žinomų plaukikų?

- Jaučiausi ramus. Tiesiog jų titulai manęs neslėgė. Juk ne pirmą kartą teko plaukti tarp tituluotų plaukikų.

- Kaip manai, kodėl nepavyko pasiekti savo geriausio laiko? Ko pritrūko, kad patektum tarp 16 geriausių?

- Tiesiog man trūksta patirties. Reikia daugiau varžybų, nes kuo daugiau patirties, tuo geriau. Pavyzdžiui, sportininkas per metus turėtų plaukti mažiausiai 100 kartų. Praėjusiais metais dalyvavau 62 varžybose, šiais metais, manau, bus dar mažiau. Be to, turėtų būti geresnės sąlygos treniruotis.

- Ar pajutai skirtumą treniruotis Klaipėdoje ir Atėnuose?

- Net neįmanoma lygint. Klaipėdoje baseinas trumpas... Lietuvos sąlygas treniruotis bei ruoštis varžyboms su užsienio sąlygomis net negalima lyginti. Nėra panašumų... Tiesiog skiriasi kaip žemė ir dangus.

- Kokie tavo artimiausi tikslai?

- Toliau intensyviai treniruotis, sportuoti bei stengtis pasiekti aukštesnių titulų. Kitais metais bandysiu patekt į pasaulio čempionatą bei gerai ten pasirodyti. Šiais metais baigsiu mokslus Klaipėdos universitete bei bandysiu įstoti į magistrantūrą. Nelinkęs visko prognozuoti, nes kai prognozuoji, pavyksta priešingai.

Ar tikiesi dalyvauti kitoje olimpiadoje?

- Iš tikrųjų labai norėčiau... Bet kaip bus – pažiūrėsim. Darysiu viską, kas įmanoma ir net neįmanoma, kad tik patekčiau į kitą olimpiadą.