Atskleidė užkulisius

2016-aisiais į JAV emigravęs G.Rodčenkovas jau anksčiau, nei išleido knygą, atskleidė Rusijoje aukščiausiu valstybės lygiu remiamos dopingo programos ir su ja susijusių tyrimų bei dokumentų klastojimo užkulisius.

Knygoje "The Rodchenkov Affair" ("Rodčenkovo byla") 61 metų chemijos mokslų daktaras plačiau pasakoja, ką jam teko patirti dirbant buvusioje SSRS ir vėliau Rusijoje, kaip veikė dopingo schemos prieš ir per 2014 m. Sočio žiemos olimpines žaidynes, įvardijo struktūras ir pareigūnus, dalyvavusius nusikalstamoje veikloje.

G.Rodčenkovui, vienam reikšmingiausių Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) informatorių, JAV yra suteiktas valstybės saugomo liudininko statusas.

"Mano nuomone, informatorius – žmogus, gyvenantis dviprasmybių pasaulyje, kuriame iškreiptas didžiavimasis savo buvusiais neetiškais pasiekimais egzistuoja kartu su noru demaskuoti korumpuotą sistemą, kuri jį taip ilgai ir sėkmingai auklėjo, – knygos pratarmėje teigia G.Rodčenkovas. – Tai, ką jūs perskaitysite, nėra bandymas pateisinti mano veiksmus. Tai – siekis būti sąžiningam. Anot George'o Orwello, yra tiesa ir netiesa, ir jei laikaisi tiesos, net priešingai nei visas pasaulis, tu nesi beprotis."

Užkliuvo net V.Putinui

Tikras maskvietis G.Rodčenkovas savo tėvynėje – nepageidaujamas asmuo. Kai kurie Rusijos sporto funkcionieriai ir buvę čempionai nedvejodami užnertų kilpą jam ant kaklo, jeigu turėtų tokią galimybę.

Jį vadina išdaviku, melagiu, parsidavėliu, dviveidžiu, viešai klijuoja ir gerokai stipresnius epitetus. Nesusiturėjo netgi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pareiškęs, kad G.Rodčenkovas – ligonis su psichikos sutrikimais.

Kartais būdavo sunku rasti švarių mėginių, kad jais pakeistume teigiamus testus, nes dopingą vartojo dauguma.

G.Rodčenkovas skaudžiai kirto atgal. Šią savaitę interviu BBC jis pareiškė, kad absoliučiai visiems Rusijos atletams turėtų būti uždrausta dalyvauti didžiausiuose sporto renginiuose, tarp jų – ir Tokijo olimpiadoje.

"Draudimas turi būti skirtas be jokių išimčių ir neieškant jokių pateisinimų", – tvirtino WADA informatorius.

Paklaustas, ar sportas apskritai gali egzistuoti be dopingo, G.Rodčenkovas atsakė: "Žmonės trokšta aukso medalių, kai kurie – labai labai, todėl jie vartoja dopingą. Netgi tuomet, kai antidopingo sistema būtų ideali, o laboratorijos – su moderniausia įranga, vis tiek bent 15 proc. sportininkų elgtųsi nesąžiningai."

Sumanūs saugumiečiai

"The Rodchenkov Affair" autoriaus teigimu, dauguma SSRS ir Rusijos sportininkų buvo priklausomi nuo dopingo.

"Kartais būdavo sunku surasti švarių mėginių, kad jais pakeistume teigiamus testus, nes dauguma vartojo draudžiamus preparatus, – rašo buvęs Maskvos antidopingo laboratorijos vadovas. – Kai 2015-aisiais per pasaulio plaukimo čempionatą Jana Martynova, stebint V.Putinui, visų sportininkų vardu skaitė garbingos kovos priesaiką, aš laboratorijoje sukau galvą, ką daryti su jos teigiamu dopingo testu."

Demaskavo: remdamasi G.Rodčenkovo pateikta informacija, 2017-aisiais WADA diskvalifikavo Sočio olimpiadoje dalyvavusį Rusijos rinktinės vėliavnešį A.Zubkovą – jis neteko dviejų aukso medalių, iškovotų bobslėjaus varžybose. AFP nuotr.

Anot G.Rodčenkovo, kaip sukeisti mėginius, kad ant jiems skirtos specialios pakuotės neliktų jokių įsibrovimo žymių, jis sužinojo iš Rusijos federalinės saugumo tarnybos pareigūno Jevgenijaus Blochino – esą indelius su švariu šlapimu jis visada grąžindavo sveikutėlius.

Vėliau paaiškėjo, kad saugumiečiai buvo sukonstravę specialų instrumentą, kuriuo atidarydavo "Berlinger" modelio indelius. Be to, testuojamus Rusijos sportininkus instruktuodavo, kad dangtelį reikia pasukti ne penkiolika kartų (tuomet buteliukas sandariai uždaromas), o dvylika. Susidariusiu plyšeliu ir pasinaudodavo mėginių klastotojai.

Ypatingas laivas

G.Rodčenkovas, be kita ko, pateikė versiją, kodėl SSRS boikotavo 1984-ųjų olimpines žaidynes Los Andžele.

Jo teigimu, tai nebuvo tiesmukas SSRS revanšas JAV ir kai kurioms kitoms pasaulio šalims už 1980-ųjų Maskvos olimpiados boikotą.

"JAV neleido į Los Andželo jūrų uostą įplaukti ir švartuotis SSRS laivui, kuriame buvo antidopingo laboratorija. Ji buvo reikalinga, kad SSRS sportininkai turėtų patikimą užnugarį ir neįkliūtų dopingo medžiotojams", – tvirtino G.Rodčenkovas.

Jo teiginius iš dalies patvirtino trijų olimpinių medalių laimėtojas plaukikas Dmitrijus Volkovas.

"Toks laivas iš tikrųjų buvo, bet tuomečiui SSRS užsienio reikalų ministrui Andrejui Gromykai nepavyko gauti JAV valdžios leidimo, kad laineris mėnesį praleistų Los Andžele", – sakė D.Volkovas.

Atletams – po vaistinėlę

SSRS atsigriebė 1988-aisiais Seule, kur D.Volkovas iškovojo du olimpinius bronzos medalius.

"Mes, plaukikai, laive "Michailas Šolochovas" buvome du kartus, linksminomės. Gandų apie slaptą laboratoriją girdėjau, bet neteko joje apsilankyti, – pasakojo buvęs olimpietis. – Seule kasdien kimšome tabletes, mums į venas pumpavo vitaminus, amino rūgštis. Kiekvienas turėjome po vaistinėlę su piliulėmis, tačiau, kaip tada sakydavo, viskas buvo leistina. Be to, mus vis tikrindavo, ar organizme nėra ko nors draudžiamo."

G.Rodčenkovo duomenimis, už dopingą iki gyvos galvos diskvalifikuota buvusi olimpinė čempionė lengvaatletė Irina Koržanenko grasino, kad papasakos apie Rusijoje veikiančią dopingo sistemą, tačiau, gavusi krūvą pinigų, nutilo. Taip pasielgė ir Europos disko metimo čempionė Darja Piščalnikova.

Į JAV – ne tuščiomis

"Geras bičiulis iš Kremliaus mane įspėjo, kad būčiau itin atsargus – į darbą ir į namus važiuočiau vis kitu maršrutu, pasisamdyčiau asmens sargybinį, – apie situaciją 2015-ųjų rudenį pasakojo G.Rodčenkovas. – Sužinojau, kad tuometis Sporto ministras Vitalijus Mutko buvo nurodęs savo parankiniams stebėti mane, kad nieko neišsivežčiau iš laboratorijos. Draugai primygtinai ragino vengti baseino – esą galiu netyčia nuskęsti ar nuo širdies smūgio numirti saunoje. Įsitikinau: reikia dingti iš Rusijos."

2016-ųjų sausį G.Rodčenkovas jau buvo JAV.

"Su savimi į lėktuvą pasiėmiau nedidelį krepšį, jame turėjau nešiojamą kompiuterį su duomenimis iš Sočio olimpiados, tarnybinio kompiuterio kietąjį diską, dvejas plaukimo glaudes ir sportinius batelius. Tačiau mano galvoje buvo kitoks bagažas – tuo metu už Rusijos ribų tik aš vienintelis žinojau, ko gero, didžiausią XXI a. sporto paslaptį", – atviravo ilgam gimtąją Maskvą palikęs rusas.