Saulius Meilutis Barselonoje pasirodė pačiu laiku. Kaip tik tą dieną, kai jo dukra nuskynė pasaulio plaukimo čempionato ilgajame (50 metrų) baseine auksą. Nors po plaukikės triumfo šilto ir šalto gyvenime matęs vyras atrodė visiškai ramus, jis vienas iš nedaugelio galėjo atsakyti, kiek iš tiesu nervų ląstelių teko paaukoti jam ir plaukikės artimiesiems ant Rūtos pergalės aukuro.

"Bus dar medalių. Koks? Auksinis, žinoma!", - pažadėjo S. Meilutis po dukros pergalės 100 metrų plaukimo krūtine finale.

Savaitgalį R. Meilutytės laukia pasirodymai to paties stiliaus perpus trumpesnėje distancijoje.

- Kokie įspūdžiai apie finalo plaukimą? Ar jautėtės kitaip nei per Londono olimpiadą, kurioje Rūtos talentas bene pirmą sykį suspindo visomis spalvomis?, - kaunodiena.lt paklausė S. Meilučio.

- Kaip ir gyvenimas, kas dieną naujas – nauji išgyvenimai, kitokie truputį gal. Nors iš esmės tas pats. Aš nesu specialistas. Man svarbu, kad laimėjo.

- Kada buvo lengviau stebėti dukros pasirodymą – Londone, kai Rūta buvo naujokė ir, tarsi, neturėjo įsipareigojimų, ar čia, kai ją jau slėgė didžiulė atsakomybė?

- Lengviau buvo Londone.

- Ar Rūta su jumis kalbasi apie plaukimą?

- Šiek tiek. Tėtis nelabai išmano plaukimą, todėl geriau su tėčiu nekalbėti apie plaukimą. Tegul kalba su specialistais. Kalbasi, bet ne profesionaliame lygyje. Pasako tam tikras detales. Aptariame, bet aš – nebruku savo nuomonės. Būna, pareiškiu, bet tik tiek.

- Ar stebite visas dukros varžybas?

- Stengiuosi, bet ne visas išeina. Tai kainuoja ir laiko, ir pinigų. Renkuosi svarbiausias.

- Ar bus koks nors rimtesnis pergalės šventimas?

- Nebus, nieko neplanuojame. Jokių balių nedarome, jokių furšetų. Tiesiog, šeimoje paminėsime ir tiek.

- O be šventimų, ar turite laiko su Rūta dviese pasišnekėti?

- Labai nedaug. Ji išeina apie 5 ryto. Grįžta apie 7 vakaro. Pavalgo. O dar reikia kažką pačiai pasidaryti, pamokėles, kokią žinutę parašyti. 9 valandą jau turi būti lovoje. Praktiškai laiko nelieka.

- Prieš šį čempionatą kalbėjotės su Rūta, ką ji gali pasiekti?

- Ne, ji to nemėgsta. Nei prognozuoti, nei analizuoti varžovų galimybių. Ji sako: „Tėti!“. Aš sakau: „Jeigu“. Ji atkerta: „Nereikia. Noriu plaukti geriausiai kaip galiu tą dieną. O daugiau nieko negaliu pakeisti“.

- Jei jums, kaip tėčiui, reiktų Rūtą apibūdinti dviem žodžiais. Kokie žodžiai tai būtų?

- Tai - sudėtingas dalykas. Dviem žodžiais? Labai širdinga.