Lietuvė laimėjo trišuolio varžybas ir trečią kartą viršijo planetos čempionato normatyvą: birželį Latvijoje ji nušoko 14,26 cm, liepą Italijoje – 14,27 cm.

„Emocijos labai pozityvios, geriau po vieną centimetrą į priekį nei po vieną centimetrą atgal. Šį sezoną varžybų dar daug, tai po tą centimetrą prisidėti kiekvienose varžybose būtų labai gerai“, – pergale džiaugėsi D.Kilty.

Sportininkei nesutrukdė nei permainingas vėjas, nei lietus varžybų metu. 14 metrų ribą be mūsiškės įveikė tik rumunė Elena Andreea Panturoiu, kurią lietuvė laipteliu aplenkė ir prieš ketverius metus Europos iki 23 metų čempionate, kada iškovojo auksą.

„Prieš varžybas, išvažiuojant, mano sūnus pasakė „gražu, lyja“, nes jam labai patinka lietus. Per šias varžybas galvojau taip pat, negalvojau apie blogas oro sąlygas, tiesiog, kad smagu, gera, nors tikrai buvo sudėtinga“, – sakė už britų sprinterio ištekėjusi D.Kilty.

Įdomus sutapimas – asmeninius rekordus trišuolininkė šiemet dukart pagerino komandiniuose čempionatuose, atstovaudama Lietuvos rinktinei.

„Esu tokiame lygyje, kada žinau, kur yra pagrindinės varžybos, kur reikia surinkti taškus už komandą, kur reikia kuo geriau atstovauti. Man pavyksta gerai pasirodyti, kai reikia atstovauti Lietuvos rinktinei, nes jaučiu atsakomybę, jaučiu garbę“, – šypsojosi D.Kilty.

Aukščiausiu pažymiu galima vertinti ir bėgikės Modestos Morauskaitės pasirodymą: 400 m rungties finale nuotolį ji įveikė per 52,43 sek. bei vos 0,08 sek. atsiliko nuo vakar atrankoje pasiekto asmeninio rekordo. Lietuvė nusileido tik olandei Lisanne de Vitte (52,05 sek.), finišavo antra ir komandai iškovojo 10 įskaitinių taškų.

„Šiandien bėgti buvo sunkiau. Iš tikrųjų, paskutinį kartą dvi dienas iš eilės bėgau Europos iki 23 metų čempionate prieš dvejus metus. Tada antras startas buvo gerokai prastesnis ir esu be galo laiminga, kad šiandien galėjau parodyti artimą rezultatą savo rekordui, kurį padariau vakar. Šiandien sąlygos buvo sudėtingesnės nei vakar, bet džiaugiuosi išplėšusi antrąją poziciją“, – sakė M.Morauskaitė.

Beje, antrą vietą lietuvė iškovojo tik paskutiniuose distancijos metruose, kada vos 0,01 sek. aplenkė portugalę Catią Azevedo.

„Tiksliai nežinojau, ar antra, ar trečia, nes su portugale finišavome dviese. Vos neišgriuvau po finišo, nes mečiau krūtinę į priekį, kiek įmanoma daugiau. Girdėjau, kaip Dovilė iš sektoriaus šaukė „bėk, bėk“, tą dariau sukandusi dantis, ėjau iki galo, nes reikėjo kovoti. Esu kovinga ir tikrai nebuvau pasidavusi nė minutei“, – pasakojo M.Morauskaitė.

Moterų kūjo metime Lietuvos rekordininkė Agnė Lukoševičiūtė užėmė 10 vietą (54,76 m). Nors šalies čempionate lengvaatletė kūjį numetė už 60 metrų ribos, Norvegijoje tokio rango varžybų debiutantės pasiektas rezultatas yra didesnis nei iki šio sezono buvęs Lietuvos rekordas.

Vyrų rutulio stūmime Šarūnas Banevičius buvo aštuntas (17,72 m), o moterų 3000 m bėgime įprastai ilgesnes distancijas bėganti Loreta Kančytė finišavo 11-a (10 min. 10,93 sek.). Tik per plauką tarp prizininkių nepateko 800 m bėgusi Eglė Balčiūnaitė – nuotolį įveikusi per 2 min. 5,72 sek. ji finišavo ketvirta.

„800 m rungtyje labai sunku prognozuoti, kaip klostysis bėgimas. Šį kartą jis buvo labai taktinis, pirmas ratas buvo kur kas lėtesnis nei antras ir viskas sprendėsi paskutiniuose metruose. Didžiąją dalį distancijos jaučiausi puikiai, galvojau, kad galėsiu iki pat finišo išlaikyti, tačiau gale pritrūko. Galbūt, jei nebūčiau ėjusi į priekį prieš 600 metrų ribą, būtų buvę kitaip. Tačiau tada būtų dar didesnė rizika pralaimėti finišą“, – spėliojo E.Balčiūnaitė.

Šį sezoną lengvaatletė 800 m yra bėgusi per 2 min. 2,93 sek. Norint varžytis pasaulio čempionate Dohoje (Kataras), jai rezultatą reikia pagerinti kiek daugiau nei sekunde.

„Labai noriu į Dohą, noriu ten patekti ir bėgti. Manau, esu to verta. Turėsiu dar porą startų Šveicarijoje ir Belgijoje bei tikiuosi, kad pavyks gerokai pagerinti Palangoje pasiektą rezultatą ir išsikovoti kelialapį į Dohą“, – vylėsi E.Balčiūnaitė.

Įsibėgėjant Europos komandinio čempionato programai, įsismarkavo ir lietus. Vyrų šuolių į aukštį rungtyje visi dalyviai parodė kur kas prastesnius rezultatus nei visą šį sezoną. 228 cm Lietuvos čempionate peršokęs Adrijus Glebauskas Norvegijoje užėmė penktą vietą, įveikęs 215 cm.

5000 m bėgime Egidijus Adomkaitis buvo 11-as (14 min. 55,67 sek.), tokią pačią poziciją užėmė 3000 m kliūtiniame bėgime besivaržiusi Evelina Miltenė (11 min. 19,71 sek.). Tuo tarpu didžiausio susidomėjimo dėl šeimininkų žvaigždės Jakobo Ingebrigtseno sulaukusioje 1500 m rungtyje Simas Bertašius iškovojo trečią vietą – 3 min. 45,51 sek.

Lietuvis didžiąją distancijos dalį pirmavo ir nors vėliau jis nukrito į ketvirtą poziciją, jėgų finišo spurtui mūsiškiui pakako.

„Įdomus sutapimas – šiandien sukako lygiai metai nuo finalo Berlyne. Tada bėgome kartu su Jakobu ir jo dviem broliais. Taktika pas mane dažniausiai būna vienoda, nes man sekasi bėgti tada, kai užduodu sau palankų tempą, kada nebūna staigių tempo šuolių. Stengiausi padaryti viską, kad bėgimas būtų kuo palankesnis man“, – pasirodymą komentavo S.Bertašius.

Prieš dvejus metus antroje Europos komandinio čempionato lygoje 1500 m nuotolyje lietuvis buvo pirmas, tačiau pirmoje lygoje aukščiau 10 vietos jis iki šiol nebuvo pakilęs. Tam nesutrukdė ir pliaupęs lietus – jį užgrūdino analogiškomis sąlygomis vykusios varžybos Suomijoje.

„Turėjau prieš nepilną mėnesį panašią repeticiją Suomijoje, kur taip pat bėgau 1500 m tokiomis pačiomis lietingomis sąlygomis. Tokie startai paruošia, todėl šiandien pažvelgęs pro langą ir pamatęs, kad lyja, nesuglumau, tai manęs neišblaškė“, – sakė S.Bertašius.

Moterų ieties metime Liveta Jasiūnaitė užėmė ketvirtą vietą (54,74 m), o vyrų šuoliuose į tolį Marius Vadeikis buvo dešimtas (7,43 m). Geriausią Lietuvos sezono rezultatą užfiksavo vyrų 4×100 m estafetės ketveriukė (Mantas Šeštokas, Giedrius Rupeika, Kostas Skrabulis ir Gediminas Truskauskas), distanciją įveikę per 40,69 sek. Jiems čempionate atiteko aštunta vieta, tuo tarpu moterų 4×100 m komanda buvo diskvalifikuota.

Po antros Europos komandinio čempionato dienos lietuviai žengia būdami 11-i (91 tšk.). Nuo septintos pozicijos, kuri leistų išlikti pirmoje lygoje, mūsiškiai atsilieka 27 taškais.