TOK, remdamasis „vienijančia misija“ karo metu, teigė, kad nė vienas sportininkas neturėtų būti diskriminuojamas tik dėl turimo paso.

„Todėl reikėtų toliau nagrinėti galimybę sportininkams dalyvauti varžybose griežtomis sąlygomis“, – sakoma po vykdomosios valdybos posėdžio paskelbtame TOK pareiškime. Komiteto prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) po posėdžio nesurengė įprastos spaudos konferencijos.

Pareiškime Rusija nebuvo tiesiogiai pasmerkta, nors TOK tvirtino, kad sportininkams, kurie „aktyviai rėmė karą Ukrainoje“, gresia pašalinimas iš Paryžiaus olimpinių žaidynių, kurios prasidės po pusantrų metų

TOK paminėjo 1992 metų Barselonos olimpiadoje dalyvavusių jugoslavų pavyzdį – jie varžėsi kaip „nepriklausomi sportininkai“, nors pilietinio karo metu šaliai buvo taikomos Jungtinių Tautų sankcijos.

Olimpinių žaidynių vadovų noras įtraukti Rusiją ir jos sąjungininkę Baltarusiją Kyjive greičiausiai bus sutiktas su pykčiu.

V. Zelenskis šį klausimą aptarė antradienį po pokalbio su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), kuris prisidėjo prie Paryžiaus olimpinių žaidynių kampanijos, kai šis miestas buvo kandidatas tapti olimpiados šeimininku 2017 metais.

„Ypač pabrėžiau, kad sportininkams iš Rusijos neturėtų būti vietos olimpinėse žaidynėse Paryžiuje“, – savo platformos „Telegram“ paskyroje apie pokalbį su E. Macronu rašė V. Zelenskis.

Rusijos olimpinio komiteto prezidentas Stanislavas Pozdniakovas vėliau trečiadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad „sveiko proto balsas buvo išgirstas“.

„Mūsų prioritetas išlieka tas pats – užtikrinti mūsų sportininkų teises ir interesus“, – sakė S. Pozdniakovas.

Po praėjusią savaitę vykusių konferencinių pokalbių su pasaulinėmis olimpinių pareigūnų, sporto valdymo institucijų, TOK narių ir sportininkų atstovų grupėmis TOK valdyba susitiko suformuluoti savo poziciją.

Nepaisant to, kad šie raginimai sulaukė tam tikro pasipriešinimo, taip pat ir iš Ukrainos olimpinės organizacijos, trečiadienį TOK sakė, kad jo paskelbtiems tikslams pritarė didžioji dauguma narių.

Rusai būtų laikomi „neutraliais sportininkais“ ir „jokiu būdu neatstovautų nei savo valstybei, nei jokiai kitai organizacijai savo šalyje“, teigė TOK. Rusijos sportininkai nuo 2016 metų Rio de Žaneiro žaidynių dėl užsitęsusio dopingo skandalo nesivaržė su savo šalies vardu jokiose olimpinėse žaidynėse.

Nors Rusijos sportininkams draudžiama dalyvauti daugumoje tarptautinių sporto šakų, per pastaruosius 11 mėnesių tenisas buvo labiausiai pastebimas pavyzdys, kai rusai ir toliau varžėsi be nacionalinių simbolių, tokių kaip vėliava ir himnas.

Tačiau „Australian Open“ turnyre kilo įtampa, kai provokuojančiomis vėliavomis, skanduotėmis ir marškinėliais buvo palaikomi šią savaitę į pusfinalį patekę žaidėjai iš Rusijos. Trečiadienį TOK pažymėjo, kad jo patarimas buvo užkirsti kelią tokiems incidentams „visoje renginio vietoje“.

Vienas iš Ukrainos keliamų opių klausimų yra tai, kad kai kuriuos Rusijos sportininkus finansuoja ir remia kariuomenė ir jiems suteikiami kariniai laipsniai.

TOK pareiškime teigiama, kad atsakomybė teks atskiroms sporto šakų valdymo organizacijoms, kurios užtikrins, kad bet kuris karą remiantis Rusijos sportininkas būtų pašalintas iš varžybų, suspenduotas ir apie jį būtų pranešta komitetui, kad šis imtųsi tolesnių veiksmų.

Vienas iš galimų būdų rusams patekti į Paryžių – varžytis Azijoje, o ne Europoje, kur jie susidurtų su kitų sportininkų boikotu ir priešiškumu. TOK pareiškė, kad „sveikina ir vertina Azijos olimpinės tarybos pasiūlymą“, tačiau kol kas neįsipareigojo įgyvendinti šio plano.

Olimpinė institucija taip pat paragino sporto organizacijas sustiprinti „visišką ir tvirtą solidarumą su Ukrainos sportininkais“, besirengiančiais Paryžiaus žaidynėms.