Iš Australijoje vykusio pasaulio dviračių treko čempionato grįžęs vyriausiasis rinktinės treneris Antanas Jakimavičius teigė, kad šie metai kol kas nesėkmingi ne dėl sportininkių nepasirengimo, o dėl Fortūnos nepalankumo.

"Šiek tiek nusivylėme dėl kelialapių į olimpines žaidynes, nes pagerinome rezultatą komandų lenktynėse, tačiau tai mums neatvėrė kelio į Londoną, – kalbėjo A.Jakimavičius. – Dešimt komandų pateko į olimpiadą, o mes likome vienuoliktoje vietoje. Pritrūko taškų."

Treneris pabrėžė, kad nusivylė ir moterų daugiakovės rezultatais, tačiau sportininkės dėl to nekaltino.

"Juokavome, kad gal kas buvo specialias mišias užsakęs – griūtis ir mūsų Aušrinė Trebaitė susilaužė raktikaulį, – sakė treneris. – Tuomet džiaugėmės tik Simonos Krupeckaitės sidabro medaliu. Galėjo, žinoma, būti ir auksas, jei ne arbitrai. Spėjame, kad olimpinėse žaidynėse bus tam tikrų teisėjavimo niuansų."

A.Jakimavičiaus nuomone, teisėjai, pirmiausiai iš Didžiosios Britanijos, ne kartą nepastebėjo kitų sportininkių prasižengimų, tačiau buvo negailestingi S.Krupeckaitei.

"Tai ne tragedija. Mūsų dviratininkės rimtai ruošėsi čempionatui. Aušrinės nesėkmė – ne pasirengimo rezultatas, – kalbėjo teigė A.Jakimavičius. – Dabar reikia pailsėti, po to vyksime į Italiją, pradėsime ruoštis Europos čempionatui, kuris vyks Panevėžyje. Gal ten iškovosime daugiau medalių."

A.Trebaitė, paklausta, kas jai atsitiko treke, nusišypsojo ir priminė, kad kiekviena dviratininkė prieš varžybas žino, jog egzistuoja griūties tikimybė.

"Važiuojame ne po vieną, o grupe. Kai kovojame dėl geresnės pozicijos, visko pasitaiko. Ne visada sugebame numatyti, kas mūsų laukia. Kartais būna griūčių, po kurių galima atsistoti, sėsti ant dviračio ir tęsti kovą, o kartais būna kitaip", – sakė A.Trebaitė.

Medikai diagnozavo, kad merginai skilo raktikaulis.

"Ši trauma dviračių sporto pasaulyje nėra labai reta. Skausmas buvo didelis, patyriau šoką. Supratau, kad negalėsiu laikyti vairo dinamiškose ir greitose lenktynėse, todėl teko keliauti į ligoninę, – pasakojo sportininkė. – Apmaudas dėl prarasto olimpinio kelialapio apėmė ne iškart, bet buvo toks pat, kaip ir fizinis skausmas."