„Pats organizavau ir pats plaukiau. Tai buvo pats sudėtingiausias dalykas. Vis dėlto reikia daryti vieną dalyką vienu metu. Bet be manęs nelabai buvo kam tą naštą užsikrauti. Tad teko kažkiek aukoti sportinius rezultatus. Vis dėlto pasaulio čempionato etapas Lietuvoje – puiki proga populiarinti mūsų sporto šaką, pritraukti žiūrovų ir rėmėjų“, - pasakojo E.Riabko.

- Edgarai, ar likote patenkintas asmeniniu rezultatu Zarasuose? - kaunodiena.lt paklausė lenktynininko.

- Gaila, bet organizavimui paaukojau paskutinius laiko likučius, per kurį galėjau atnaujinti techniką, reduktorių, hidrauliką, sraigtus. Laiko trūko, išbandyti naujovių aš nespėjau. Buvome pasiruošę treniruotis, bet per visus organizacinius reikalus, mes to neišsibandėme. Nenuostabu, kad per varžybas ir treniruočių metu ėmė lįsti visokie techniniai nesklandumai. Variklis nedirbo taip, kaip turėtų. Treniruotėje laikai buvo lyg ir neblogi, bet kvalifikacijoje variklis nuvylė, tad likau paskutinis – 18-as. Blogai veikė hidraulika, buvo labai sudėtinga atlikti posūkius, negalėjau jų atlikti techniškai. Norint neprarasti greičio, teko juos įveikinėti didesniu spinduliu. Po visų bėdų nusprendėme kitą dieną grąžinti seną variklį, kuris bent jau garantuotai veikia. Tiesa, šiaip jau po kvalifikacijos variklio keisti negalima. Antraip būsi iškart pastumtas į patį rikiuotės galą, bet aš ir taip buvau paskutinis, tad neturėjau ko prarasti.

- Ar permainos padėjo?

- Sakyčiau, netgi labai. Iš 18-osios pozicijos pašokau į aštuntąją. Visi džiaugėmės, kad bent jau pabaiga buvo laiminga. Netgi sugebėjau aplenkti abu arabų sportininkus iš Abu Dabio ir Dubajaus. O jie turi didelius finansinius resursus ir techniką, kurios galima pavydėti. Pergalė prieš juos paglostė širdį. Visas vargas bent jau morališkai atsipirko.

- Žiūrovams jūsų pasirodymas antrąją dieną, kai vis kilote aukštyn, turėjo patikti.

- Jaučiau didžiulį palaikymą. Varžybas stebėjo per pusantro tūkstančio žiūrovų su bilietais ir turbūt dvigubai daugiau kviestinių svečių. Zaraso pakrantės buvo nusėstos sirgalių, kurie ir bangavo ir plojo. Smagu, kad po varžybų priėjo rėmėjai, pažadėjo nepalikti bėdoje, pagelbėti dar labiau. Jie juk taip pat mato su kokiomis turtingomis komandomis teko konkuruoti ir netgi aplenkti. Įrodžiau, kad mano vairavimo lygis ne toks jau prastas (juokiasi. - aut. past.).

- Kokie startai jums liko šį sezoną?

- Planuoju pasirodyti etapuose Prancūzijoje ir Portugalijoje. Tuo pasaulio čempionatas baigsis. Tiesa, dar išmėginsiu jėgas rugsėjį Anglijoje vyksiančiame Europos čempionate. Ten bus neblogas šansas iškovoti kažką vertingo, nes žemyno pirmenybėse titulą lemia tik vienos varžybos. Tikiuosi, kad ten man pasiseks labiau.