Penkiolika – tiek kartų per dvejus metus pakilo vartininko Giedriaus Arlauskio vertė futbolo rinkoje. Rumunijoje nebeišsitenkančio žemaičio karjera kol kas driekiasi ne per Vakarų Europą, o suka į Rytus.

Didvyris palieka miestelį

22-ejų G.Arlauskiui seniai nebereikia vartyti rumunų kalbos žodyno ieškant užstrigusios frazės, o netrukus ryškiausio savo kartos Lietuvos futbolininko rankose atsidurs rusų kalbos pradžiamokslis.

"Rusiškai nemoku – teks mokytis. Bet tai – jokia problema. Jeigu žaidei Rumunijoje, gali rungtyniauti bet kur. Nei kalbos, nei jokie kiti barjerai nebesutrukdys", – įsitikinęs Urzičenio "Unirea" ekipos vartų sargas.

Urzičenį – vos 17 tūkst. gyventojų turintį miestelį, mažesnį net už gimtuosius Telšius – G.Arlauskis netrukus iškeis į Rusijos didmiestį. Į lentyną guls ir kuklios, tačiau savo drąsa Rumuniją užkariavusios "Unirea" komandos apranga. Prieš metus padėjęs futbolo nykštukams patiesti ant menčių didžiuosius Bukarešto klubus ir laimėti pirmą šalies čempionų titulą ekipos istorijoje, vienas Urzičenio didvyrių dabar gyvena atsisveikinimo nuotaikomis.

"Kol sutartis nepasirašyta, nėra nieko apčiuopiamo ir viskas gali pasikeisti paskutinę sekundę. Bet derybos, galima sakyti, jau artėja prie finišo", – dienraščiui prisipažino Rusijos futbolo grandų taikiklyje atsidūręs lietuvis.

Laukia Tatarstanas?

Pastarosiomis savaitėmis rusų klubai rikiavosi į eilę prie Lietuvos rinktinės vartininko. Maskvos "Dinamo" ir "Spartak", Kazanės "Rubin" – šios komandos suskubo pasinaudoti palankia situacija ir įsitraukti į lenktynes dėl G.Arlauskio parašo.

Pasak sportininko, vienas šių klubų jau nurungė konkurentus, tačiau būsimos ekipos pavadinimo G.Arlauskis atskleisti nenori, kol tęsiasi derybos. Neoficialiomis žiniomis, vartininkas artimiausiu metu kelsis į šalies čempionų titulą ginančią Tatarstano sostinės "Rubin" komandą.

"Tikrai norėčiau persikelti į Rusiją. Važiuoju į perspektyvų, daug pajėgesnį už dabartinę mano komandą klubą, kuriame matau galimybių žaisti startinėje sudėtyje. Derantis vienas reikalavimų ir buvo tai, kad gaučiau šansą žaisti, o ne atvažiuočiau pasėdėti tribūnose. Manau, tikrai verta bandyti", – samprotavo žaidėjas.

Išgelbės nuo krizės

Vartų sargo kontraktas su "Unirea" galioja iki kitų metų vasaros, bet dabartiniai Rumunijos vicečempionai suinteresuoti kuo greičiau parduoti vieną kertinių savo žaidėjų. Ne kartą traukęs komandą iš bėdos aikštėje, dabar G.Arlauskis gali išgelbėti "Unirea" nuo įsisukusios finansinės krizės.

"Nėra net ko slėpti – klubo finansiniai reikalai pašliję, atlyginimai vėluoja. "Unirea" verkiant reikia pinigų, todėl norima parduoti kelis žaidėjus ir išbristi iš to liūno", – aiškino G.Arlauskis.

Už lietuvį Urzičenio klubas sulauks solidžios kompensacijos – spėjama, kad vartininko išpirkos vertė siekia apie 2 mln. eurų.

2008 m. tada dvidešimtmetis G.Arlauskis "Unirea" atsiėjo 150 tūkstančių – tokios sumos rumunams pakako įtikinti "Šiaulių" klubo vadovybę paleisti savo talentą.

"Tikrai gaila išvažiuoti iš Rumunijos – palieku daug draugų, viskas ten man tiko. Bet taip pat gaila buvo išsiskirti su "Šiauliais". "Unirea" žaidžiu jau pustrečių metų. Tai – gana ilgas laikas. Per ilgai užsisėdėti vienoje vietoje irgi negalima, reikia naujų iššūkių, šviežio kraujo", – kalbėjo G.Arlauskis.

Karjera – kaip iš pypkės

2008 m. pradžioje G.Arlauskis persikėlė į Rumuniją kartu su savo broliu – metais vyresniu Davydu, rungtyniaujančiu gynėjo pozicijoje. Tačiau žemaitiška tarmė Urzičenyje aidėjo neilgai. Trauma neleido Davydui įsitvirtinti "Unirea" ir po pusmečio, nesužaidęs nė vienų rungtynių naujoje komandoje, jis grįžo į Lietuvą.

Giedriui legendinio futbolininko Georghe Hagi tėvynėje sekėsi kur kas geriau, o vartininko akcijos kilo kaip ant mielių.

Buvusį Rumunijos rinktinės vartų sargą Bogdaną Stelea pakeitęs lietuvis padėjo "Unirea" per dvejus metus pelnyti šalies pirmenybių aukso ir sidabro medalius. Praėjusią žiemą patikimas G.Arlauskio žaidimas Urzičenio komandai leido iki paskutinių rungtynių kovoti dėl vietos UEFA Čempionų lygos aštuntfinalyje, o į neviltį varžovų puolėjus varančius telšiškio šuolius stebėjo Anglijos ir Ispanijos ekipų žvalgai.

Po sėkmingo G.Arlauskio žaidimo klube mažai kas abejoja, kad jis ilgam atsistojo ir į nacionalinės komandos vartus.

"Giedrius įrodė, kad yra ne tik vienas geriausių vartininkų Lietuvoje, bet ir Europoje", – tikino Lietuvos rinktinės strategas Raimondas Žutautas.

Nebuvo lengva

Liepą G.Arlauskio pėdomis pasekė dar vienas Lietuvos vartininkų mokyklos perliukas: 21-erių buvęs Panevėžio "Ekrano" žaidėjas Vytautas Černiauskas apsivilko bronzinės Rumunijos prizininkės "Vaslui" aprangą.

Naujokas netruko sulaukti G.Arlauskio skambučio ir patarimų. "Patikėkite, tokiam jaunam vartininkui įsitvirtinti čia labai sunku, reikia laiko priprasti prie rumunų futbolo, prie karščio. Reikia nuoširdžiai dirbti, laukti savo šanso ir juo pasinaudoti", – savo patirtį perteikė G.Arlauskis.

Bet juk pats telšiškis Rumunijoje labai greitai įsiveržė į elito gretas? "Tai jums taip atrodo... Iki tol teko ilgai ir nuobodžiai laukti savo galimybės", – patikino būsimas Rusijos pirmenybių debiutantas.

Rusija – tik tramplinas

Žaibiškas G.Arlauskio progresas ir pajėgių žemyno klubų dėmesys sužadino futbolo mėgėjų viltis, kad garsiausias pastarųjų dešimtmečių Lietuvos vartų sargas Gintaras Staučė pagaliau gali sulaukti įpėdinio, įtvirtinsiančio savo autoritetą ne tik Rytuose, bet ir Vakaruose.

1997–2001 m. Vokietijos "Duisburg" komandos garbę gynęs G.Staučė kol kas vienintelis iš lietuvių vartininkų sugebėjo prasimušti į vieną didžiųjų Vakarų Europos lygų. G.Arlauskis prisipažino galvojantis apie Vakarus ir Rusijos čempionatą vadino tramplinu į naujus horizontus.

– Žiemą sklandė gandai, kad jūsų paslaugomis domisi "Sevilla", Liverpulio "Everton", Londono "West Ham" komandos. Ar tokie klubai neatrodo patrauklesnės karjeros stotelės už Rusiją? – dienraštis paklausė G.Arlauskio.

– Žinoma, jei tik būtų buvę konkrečių pasiūlymų, būčiau kėlęsis ten. Bet jų nebuvo arba manęs jie tiesiog nepasiekė. Tenka rinktis iš to, iš ko gali.

– Vis dėlto labiau norėtumėte išmėginti jėgas Vakaruose?

– Taip, bet nėra blogai ir Rusijoje. Naujasis klubas turės daug potencialo, galbūt pavyks pasiekti svarbių pergalių, o tada kelias į Vakarų Europos komandas būtų dar tiesesnis. Tereikia sėkmės ir stabilaus vaidmens komandoje. Turiu tikslą vieną dieną žaisti stipriame Vakarų klube, tik viską reikia pasiekti laiptelis po laiptelio, o ne vienu šuoliu. Manau, Rusija yra gana geras tramplinas.

– Turbūt dar vienas jūsų tikslas – per šį atrankos į Europos čempionatą ciklą įsitvirtinti nacionalinės rinktinės startinėje sudėtyje?

– Nesvarbu, kas stovės vartuose, svarbiausia, kad pagerėtų rinktinės žaidimas ir mes pagaliau pradėtume laimėti. Žinoma, visada nori pats žaisti, bet sakau atvirai: tikrai nematysiu jokių problemų, jei treneris nuspręs, kad yra geriau pasirengęs žaidėjas, ir leis jam rungtyniauti. Aš tik noriu, kad rinktinei būtų gerai.

– Po pralaimėjimo baltarusiams šią savaitę rinktinės atmosfera kiek pašlijo?

– Nežinau, iš karto po mačo visi žaidėjai išsiskirstė galvodami apie savo reikalus klubuose. Per atrankos ciklą pamatysime, kokie ten reikalai. Bet mums visąlaik yra ko mokytis. Rungtynės po rungtynių atveria akis, parodo, kokia iš tikrųjų realybė. Reikia dirbti ir žengti į priekį.

– Vartininkai visada labiausiai kenčia nuo varžovų. Atrankos grupė, kurioje žais Lietuva, atrodo grėsmingai?

– Taip. Gerai, kad sužaidėme draugiškas rungtynes su baltarusiais – turime apie ką pagalvoti. Jeigu padarysime išvadas, kiekvienas reikliai pažiūrėsime į save, galime atsidurti teisingame kelyje. Škotai dabar taip pat neblizga, čekai kiek stipresni, o apie ispanus, žinoma, nėra nė ko kalbėti. Reikės kovoti, bet kovingumo turime užtektinai.

– Laukiate rungtynių su pasaulio ir Europos čempione Ispanija ar verčiau jau norėtųsi nebandyti savo likimo?

– Išbandyti jį visada reikia. Tokios rungtynės labai gerai atskleidžia, kokį lygį esi pasiekęs. Žinoma, šiokios tokios baimės yra, bet, jei leisi jai tave valdyti, futbolo geriau nė nežaisti. Kiekvienos rungtynės yra atskira istorija – žiūrėsime, kaip ispanai nusiteiks tam mačui – galbūt mes juos pranoksime kovingumu.