Lietuvos dviračių sporto federacija (LDSF) ryžosi rokiruotei: moterų plento lenktynių rinktinės vairas iš Gedimino Kastanausko sugrąžintas Valerijui Konovalovui.

Tiki rezervo galimybėmis

Būtent V.Konovalovo auklėtinės Edita Pučinskaitė, Diana Žiliūtė, Rasa ir Jolanta Polikevičiūtės pakėlė Lietuvos moterų dviračių sportą į aukštesnį lygį ir ne vienus metus džiugino sporto mėgėjus pergalėmis pasaulio ir Europos čempionatuose, prestižinėse daugiadienėse lenktynėse.

"Niekada nebuvau nutolęs nuo moterų dviračių sporto. Dirbau su Panevėžio klubu "Fortūna". Žinau, kad turime labai gerą rezervą, kuris puikiai pasirodo varžybose, – dienraščiui sakė V.Konovalovas. – Į nacionalinės rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas grįžtu laikinai. Manęs paprašė, kad dirbčiau per rugsėjo viduryje vyksiantį pasaulio čempionatą Olandijoje. Kol kas dar negaliu patvirtinti, kad padėsiu rinktinei rengtis Rio de Žaneiro olimpiadai."

V.Konovalovas pakeitė vyriausiojo trenerio pareigas ėjusį G.Kastanauską, kurio auklėtinė Rasa Leleivytė dėl dopingo skandalo nedalyvavo Londono olimpiadoje.

Svarbiausia – ryšiai

"Dabar pas mus – sudėtinga situacija. Turiu galvoje labai kuklų finansavimą, kuris priklauso nuo sportininkų surinktų taškų tarptautinėse varžybose. Šiuo požiūriu moterų dviračių sportas nežiba. Mėginsime atsigriebti pasaulio čempionate, – kalbėjo V.Konovalovas. – Iki jo svarbiausia susisiekti su užsienio klubais, kuriems atstovauja mūsų sportininkės. Reikia užmegzti kolegiškus ryšius, nes iki šiol mūsų dviratininkės buvo it juodadarbės, padedančios pelnyti taškus savo komandų lyderėms."

V.Konovalovas pripažino, kad pastaruoju metu rinktinės vyriausiojo trenerio darbas buvo nevisavertis.

"Suprantu tai. Buvęs treneris nemoka užsienio kalbų, neturi autoriteto. Europos dviračių sporto klubų vadovai juk žino, kas ir ką yra pasiekęs. Savo autoritetu negaliu skųstis. Be to, laisvai susikalbu ir su prancūzais, ir su italais. Visi mane pažįsta. Norėčiau atnaujinti kontaktus", – teigė patyręs specialistas.

Komanda pasiruošusi

V.Konovalovas patvirtino, kad jau galvojo apie kolegas, kurie galėtų dirbti kartu su juo.

"Manau, kad Diana Žiliūtė nepasakytų ne, – šypsojosi treneris. – Nuolat su ja bendraujame. Ji mums nemažai padeda. Apmaudu, kad G.Kastanauskas nebendravo su ja. Įvyko nemažas konfliktas per Lietuvos čempionatą Panevėžyje. Aš su savo auklėtinėmis iki šiol gražiai bendrauju."

Treneris pabrėžė, kad Italijos "Diadora-Pasta Zara" komandos sporto direktore dirbanti D.Žiliūtė pagal išgales padeda Lietuvos dviratininkėms.

"Po sezono juk lieka batelių, šalmų, aprangos. Diana visada mums suruošia siuntą. Kalbėjau su ja apie treniruočių stovyklos organizavimą prieš pasaulio čempionatą. Neabejoju, kad ji mums tikrai padės. Galima drąsiai sakyti, kad visa komanda yra pasiruošusi: mechanikas, masažuotojas, palaikome kontaktus su Italijos ir Prancūzijos specialistais", – pasakojo darbų sąrašą prieš pasaulio čempionatą jau sudaręs V.Konovalovas.

Dėmesys – ir kasdienybei

"Manau, kad, grįžus mūsų treneriui, viskas bus geriau, negu buvo pastaraisiais metais, – sakė Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkė D.Žiliūtė. – V.Konovalovas yra sukaupęs labai solidžią patirtį. Jo tikslas – labai paprastas: treneris nori, kad visoms sportininkėms būtų lengviau. Jis niekada negalvoja tik apie vieną sportininkę ir nepramiega tokių svarbių dalykų kaip reitingo taškai, reikalingi patekti į olimpines žaidynes ar pasaulio čempionatą."

Pasak D.Žiliūtės, vienas svarbiausių rinktinės vyriausiojo trenerio darbų – ryšiai su sportininkėmis.

"Manau, kad nacionalinės ekipos vadovas turi domėtis dviratininkių kasdienybe, palaikyti kontaktus su klubų vadovais, treneriais, derinti kalendorių, kurti projektus. Rinktinės strategai privalo turėti programą, bet aš jos nemačiau jau kelerius metus. Sportininkės nesulaukdavo nė vieno skambučio bent jau apie artimiausius planus, – kalbėjo D.Žiliūtė. – Likus savaitei iki lenktynių, merginos nieko nežinodavo apie būsimus startus. Tokių dalykų nebuvo, kai rinktinei vadovavo V.Konovalovas."

Paklausta, ar prisijungtų prie V.Konovalovo štabo, D.Žiliūtė atsakė: "Kas gali būti rytoj – neaišku, bet esu bet kokiems likimo šansams atviras žmogus."