Iki savo jubiliejaus gruodžio 13-ąją J.Zdovcas diriguos "Žalgiriui" dar trejose Eurolygos rungtynėse, tarp jų – su dviem turnyro milžinais "Barcelona" ir Maskvos CSKA. Tačiau į šiuos mūšius žalgiriečiai jau eis pajutę stipriai išaugusį pasitikėjimą savo jėgomis, kurio įkvėpė sėkminga praėjusios savaitės atkarpa.

Galingai sužaistas antrasis kėlinukas J.Zdovco auklėtiniams nutiesė kelius į pergalę 86:75 namuose prieš Stambulo "Fenerbahce". Antrasis iš eilės laimėjimas po devynių nesėkmių serijos Lietuvos čempionams dar neleido pakilti iš Eurolygos dugno, bet jie jau kvėpuoja į nugarą tiek pat pergalių turinčiam "Panathinaikos", o po tris laimėjimus sukrapščiusios "Fenerbahce" ir Berlyno ALBA – taip pat pasiekiamos ranka.

Sekmadienį pasimankštinę su Utenos "Juventus" LKL čempionate, kauniečiai kitą savaitę skris į Barseloną, kur jų laukia akistata su Šarūno Jasikevičiaus ir Roko Jokubaičio atstovaujama Eurolygos lydere "Barcelona" (9 pergalės ir 2 pralaimėjimai).

"Jei žalgiriečiai žais taip, kaip su "Fenerbahce", jie gali įveikti bet kurią Eurolygos komandą, – įsitikinęs Barselonos olimpiados prizininkas, krepšinio treneris Darius Dimavičius. – Tačiau žalgiriečiams nereikėtų galvoti apie tai, kad, va, jau atsispyrėme nuo dugno ir vėl pradėsime vytis lyderių aštuntuką. Visos mintys – tik apie artimiausią varžovą. Po to ateis eilė kitam. Jei namuose pasiimsime tai, kas mums priklauso, ir dar parsivešime vieną kitą pergalę iš kitų arenų, galutinis rezultatas bus geras."

– Kas lėmė tokį "Žalgirio" atgimimą? – paklausėme D.Dimavičiaus.

– Reikia būti jų virtuvėje, kad žinotume visus niuansus. Tačiau akivaizdu, kad komanda vis labiau prisitaiko prie J.Zdovco reikalavimų, o treneris vis aiškiau supranta, kaip panaudoti savo turimus žaidėjus. Procesas kiek užtruko, bet tai normalu. Tai ne darbas ceche, o labiau kūrybinis procesas. Čia negali kaip niekur nieko pakeisti vieno darbininko kitu ir to niekas nepastebės, nes iškart bus rezultatas. Krepšinio komandoje įdiegti esminius pokyčius užtrunka kur kas ilgiau.

Vedliai: patyrę kariai E.Ulanovas ir Z.Dragičius iškart rado bendrą kalbą. / E. Ovčarenkos / Fotobanko nuotr.

– Vis dėlto po pralaimėjimų serijos jau pastebime J.Zdovco darbo rezultatus. Kuo jie ypatingi?

– Aš, būdamas treneris, žiūriu ne į rezultatą, o į žaidimo detales. Matau atsiradusius naujus derinius, kamuolys ėmė vaikščioti kur kas smagiau, nei vadovaujant Martinui Schilleriui, ir pan. Vyksta teisingi pokyčiai. Manau, kad Paulius Motiejūnas yra teisus sakydamas, kad M.Schilleris po Šaro perėmė disciplinuotus krepšininkus, kurie pirmą jo sezoną dar laikėsi žaidimo drausmės, o prieš šį sezoną atėjo nauji žaidėjai ir Martinas jau nesugebėdavo išsireikalauti, kad būtų įgyvendintos jo idėjos. J.Zdovcui taip pat pavyko ne iškart. Vis dėlto slovėnas, įšokęs į jau važiuojantį traukinį, vertas pagarbos, nes daugelis jo kolegų apskritai bijotų rizikuoti savo reputacija ir eiti ten, kur sezonas prasidėjo taip nesėkmingai, ir žinant, kad komandoje susikaupę nemažai problemų, kurias reikia spręsti, o nei varžovai, nei sirgaliai tau to laiko neduos. Ir Jure iš pradžių neturėjo pakankamai galimybių treniruotėms, vienos rungtynės vyko po kitų. Bet palaipsniui jis pakeitė kelis žaidėjus, ėmė tinkamai panaudoti esamus ir dabar tų sprendimų rezultatą pamatėme visi.

– Vienas labiausiai atsigavusių žalgiriečių – Edgaras Ulanovas, tempęs ekipą abejose laimėtose rungtynėse. Ar jau galime kalbėti, kad matome seną gerą E.Ulanovą?

– Taip teigti dar negalėčiau. Dar pastebiu rezervų Edgarui atliekant jo firminį žaidimo elementą – atakuojant nugara į krepšį. Tačiau žmogus jau visiškai kitoks, nei buvo sezono pradžioje. Viena vertus, keitėsi treneriai, jų sistemos, tad prireikė laiko atrasti savo žaidimą. Nepamirškime, kad Edgarui po sunkaus sezono "Fenerbahce" gretose ir traumų buvo psichologiškai sunkiau nei kitiems žalgiriečiams. Bet pamažu jis atgauna pasitikėjimą savo jėgomis ir tampa komandos vedliu.

D. Dimavičius: žiūriu ne į rezultatą, o į žaidimo detales. Matau atsiradusius naujus derinius, kamuolys ėmė vaikščioti kur kas smagiau nei vadovaujant M. Schilleriui. / Evaldo Šemioto nuotr.

– Vis drąsiau žaidžia ir "Žalgirio" naujokai – Tai Websteris ir Zoranas Dragičius, su turkais tapę vienais rezultatyviausių žaidėjų. Panašu, kad bene brangiausio komandos nario E.Mudiay keitimas į šiuos gynėjus pasiteisino?

– T.Websteris – individualiai stiprus krepšininkas, bet jį reikia įstatyti į konkrečius žaidimo rėmus. Legionierius iš Naujosios Zelandijos nėra ragavęs aukšto lygio europinio krepšinio, todėl jam sunkiau pereiti nuo laisvo, gaivališko žaidimo prie kur kas disciplinuotesnio. Bet jis jau pajuto J.Zdovco ranką, kai po neteisingai sužaisto epizodo iškart buvo pasodintas ant suolo. Jei gynėjas aiškiai suvoks trenerio reikalavimus, jis duos dar daugiau naudos. Z.Dragičiaus atvejis – visiškai kitoks. Slovėnas yra labai patyręs, tad jis adaptavosi labai greitai. Jo krepšinio intelektas ir darbštumas aikštėje nekelia abejonių.

Statistika

"Žalgiris"–"Fenerbahce" 86:75 (16:18, 22:11, 26:30, 22:16). Kaunas, "Žalgirio" arena, 10 067 žiūrovai.

"Žalgiris": E.Ulanovas 18 (3/5 dvit., 3/4 trit., 5 atk. kam.), Z.Dragičius 13, M.Kalnietis 11 (11 rez. perd.), T.Websteris 11, T.Cavanaugh 10, J.Strelniekas 8 (5 rez. perd.), M.Blaževičius 8, J.Nebo 5 (7 atk. kam.), L.Lekavičius 2 (A.Milaknis ir K.Lukošiūnas taškų nepelnė).

"Fenerbahce": N.De Colo 17 (5 rez. perd., 26 naud. bal.), J.Vesely ir P.Henry po 13, M.Mahmutoglu 8 (4/4 dvit.), D.Bookeris 7, M.Guduričius 5.

Komandų rodikliai. Taiklumas: dvitaškių – 18/30 (60 proc.) ir 21/32 (66 proc.), tritaškių – 12/26 (46) ir 8/21 (38), baudų metimų – 14/15 (93) ir 9/10 (90). Atkovota kamuolių – 28 ir 23, perimta – 7 ir 4. Rezultatyvūs perdavimai – 23 ir 18. Klaidos – 10 ir 13.