Pateikiame svetainės crazysport.lt įkūrėjo mintis apie naujuosius Vilniaus "Lietuvos ryto" pirkinius.

Viskas. Praėjusį sezoną daugumą sirgalių nuvylusi Vilniaus “Lietuvos ryto” komanda baigė sudėties komplektavimą. Ekipa atsinaujino gana drąstiškai -iš praėjusio sezono liko  šeši krepšininkai ir atvyko lygiai tiek pat naujokų. Iš jų – keturi legionieriai.

Nauja komanda interneto platybėse vertinama gana įvairiai. Sutinkama, jog kai kurios pozicijos tikrai sutvirtintos, tačiau neišvengta ir skylių. Bent jau ant popieriaus. Bet pakalbėkime apie viską iš eilės.

Valio! Tikras įžaidėjas!

Prisipažinsiu – naujo Vilniaus pagrindinio įžaidėjo Omaro Cooko nelabai mėgstu. Bent jau nelabai mėgau. Nuobodus žaidimo stilius, prastas metimas, “Lietuvos ryto” žudymas su “Unicaja” marškinėliais. Bet kai perskaičiau, kad jis žais Vilniuje, be galo apsidžiaugiau.

Jeigu skaitėte ankstesnius mano rašymus turbūt atsimenate, jog tvirtinau, kad vilniečiams būtinas tikras įžaidėjas. Taip, ne krepšininkas įžaidinėjantis kamuolį ir galintis persivaryti kamuolį (Tepičius), o natūralus atakų organizatorius.

Cookas būtent ir yra toks krepšininkas. Amerikietis nuolat patenka tarp daugiausiai rezultatyvių perdavimų atlikusių Eurolygos krepšininkų. Pagrindinis atleto uždavinys aikštėje – maitinti kamuoliais ekipos draugus ir jis puikiai tai daro.

Dabar jau bus galima ramiai žiūrėti LKL vicečempionų žaidimą, žinant, jog aikštelėje bus žmogus, galintis pats vienas persivaryti kamuolį per aikštę. Be jokių problemų, kaip praėjusiais metais.
Pagaliau komandos vadovams galima dėti pliusą – paimtas būtent toks krepšininkas, kokio ir reikėjo. Sumanus, eilę metų žaidžiantis aukščiausiu lygiu, gerai skaitantis žaidimą, matantis aikštelę, nebijantis plušėti gynyboje. Valio.

Na gerai, pripasakojau liaupsių. Išties yra kuo džiaugtis. Bet Omaras nėra žmogus be trūkumų. Pagrindinis – metimas. Ne vieną kartą griebsimės už galvos po amerikiečio netaiklių tritaškių ir stebėsimės, kodėl jis beveik nesiima iniciatyvos puolime.

Kitas dalykas, ką Cookas “Lietuvos ryte” maitins kamuoliais. Meškiną Glyniadakį? Lydeką? Vilmantą Dilį? Na nėra komandoje aukšto lygio aukštaūgio ir tai neleis atskleisti visų geriausių amerikiečio pusių. Palinkėsime vadovams dar šiek tiek papurtyti piniginę ir įsigyti atletišką aukštaūgį.

Komandos sudėtis:

Įžaidėjai: Omaras Cookas, Milenko Tepičius, Dovydas Redikas.

Komandoje bus du gana skirtingi įžaidėjai. O.VCookas labai pravers, kai nesiklijuos komandos žaidimas puolime, jį reikės sustyguoti. Tepičius bus naudojamas labiau kaip gynybos ginklas – jei priešininkų atakų organizatorius pernelyg įsisiautės, serbas mėgins jį sulaikyti.

Abu vilniečių puolimo “valdovai” pasižymi tikrai  nebloga gynyba. Ypač serbas, kuris yra aukštesnis praktiškai už visus būsimus priešininkus. Cookas taip pat sugeba labai įkyriai įsikabinti savo varžovams į  gerkles.

Įžaidėjų grandis – solidi ir turbūt atitinkanti Eurolygos lygį. Vienas tikras, kuriantis, kitas gerai besiginantis, nors ir ne grynakraujis įžaidėjas. Abiems praėjęs sezonas nebuvo pats geriausias, tačiau pripažinkim, kad Vilniuje jie gaus daug svarbesnes roles.

Apie Rediką nėra ką daug pasakoti. Vaikinukas ir vėl gaus savo “šiukšlių minutes” ir semsis patirties LKL. Būkime realistais – kitą sezoną Dovydas turi tik minimalius šansus tapti svarbiu sraigtu ekipos mechanizme.

Atakuojantys gynėjai: Renaldas Seibutis, Martynas Gecevičius, Steponas Babrauskas

Praėjusį sezoną Seibutis turėjo “ardytis” vienas, tačiau kitą sezoną sulauks labai rimto pagalbininko – Martyno Gecevičiaus. Snaiperis prieš persikeldamas į “Olympiacos” buvo vienu vilniečių lyderių, o prie Rimo Kurtinaičio rungtyniavo apskritai įspūdingai.

Kaip ir įžaidėjų, taip ir SG grandis – gerai sukomplektuota. Čia žais du vienas kitą gerai papildantys krepšininkai. Gecevičius – puikus snaiperis ir žaidėjas, laukiantis savo progų, laukiantis kamuolio, bet pats vengiantis forsuoti įvykius puolime.

Renaldas – visiška priešingybė. Seibutis nėra labai geras snaiperis, tačiau be jokios baimės drąsko varžovų gynybą prasiveržimais ir smaigsto metimus iš vidutinio nuotolio.

Pagrindinis klausimas – kaip du  aukšto lygio krepšininkai pasidalins minutes. Čia treneris susidurs su dilema. Juk būtų nuodėmė tiek R. Seibučiui, tiek M. Gecevičiui duoti žaisti, tarkim 15 minučių. Abu atletai per tokį laiką būna neefektyvūs. Tad kur sprendimas? Leisti juos įžaidinėti? Naudoti kaip lengvuosius kraštus? Kažkodėl man nepatinka nei viena idėja.

Prieš tam tikras komandas abu žaidėjai pažaistų SF, bet Eurolygoje? Tai būtų savęs pačio karimas. Aš asmeniškai neįsivaizduoju tokio varianto, tačiau gal treneris turi savų planų? Leiskime  jam dirbti.
Galinčių žaisti šioje pozicijoje yra ir daugiau. Visų pirma – Babrauskas. Neblogai čia jaučiasi ir Tepičius. Galbūt bus susigrąžintas ir Dulkys. Faktas vienas – bent jau ant popieriaus, tai stipriausia komandos pozicija.

Lengvieji kraštai: Steponas Babrauskas, Eimantas Bendžius, Gediminas Orelikas

Gali būti, kad aš ir klystu, bet kitą sezoną “Lietuvos ryte” startinio penketo SF vietą užims komandos kapitonas S. Babrauskas. Patyręs krepšininkas žaisdamas lengvuoju kraštu nejaučia diskomforto, gali gintis prieš oponentus, jei gera mėnulio fazė – ir sėkmingai pulti.

“Ant keitimo” – X-Faktoriai. Praėjusio sezono pabaigoje Bendžius lyg ir įrodė, kad gali žaisti aukštu lygiu. Tačiau jam reikės pasitempti – sužaisti vienas geras rungtynes iš šešių ar septynių negalima. Reikia įgauti stabilumo.

Pagrindinis Eimanto ginklas – tolimi metimai. Tačiau iš esmės tai puolime labiau apdovanotas krepšininkas, kažkodėl vengiantis aktyvių veiksmų arčiau krepšio. Kaip bebūtų, tai kertinis jo sezonas. Arba taps svarbiu rotacijos žaidėju, arba amžinu suolelio šildytoju.

Na ir lieka G. Orelikas. LKL žvaigždė mėgins visiems skeptikams įrodyti, jog gali žaisti ir aukštame lygyje. Tai  puolime už Bendžių universaliau žaidžiantis krepšininkas, tačiau neaišku, kaip jam seksis Eurolygoje.

Vienas dalykas bombarduoti Kėdainių gynybą ir kitas – Eurolygos komandų. Gediminas retkarčiais sublizga gynyboje, tačiau jei vertinsime bendrą vaizdą – skylė. Todėl sezono pradžioje jam daug minučių neprognozuočiau, nes ekipos treneris mėgsta būtent gynyboje plušančius žaidėjus.

Apibendrinant – ne Eurolygos lygio komplektacija SF pozicijoje. Tenka pripažinti, jog nėra nei vieno aukšto lygio žaidėjo. Tačiau yra du krepšininkai, galintys atsiskleisti, maloniai nustebinti. Pamatysime.

Sunkieji kraštai: Stevanas Jelovacas, Vilmantas Dilys, Edvinas Šeškus

Varžovai, matydami “Lietuvos ryto” PF poziciją, tikriausiai  trina rankomis. Išties, ši grandis sukomplektuota silpnai kaip niekada anksčiau. Tačiau ir čia šviečiasi vienas spindulys. To spindulio vardas – Jelovacas.

Serbas praėjusį sezoną nuostabiai žaidė Italijoje. Taip, šis čempionatas nebėra toks stiprus kaip anksčiau, bet vis dar stiprus. Italijoje nepritapo nei Katelynas, nei Gailius. Akivaizdu, jog lyga kelis kartus pajėgesnė nei LKL.

Stevanas vis dar lieka mįsle, tačiau panašu, jog šis sprendimas gali pasiteisinti, bent jau puolime. Atkovotais kamuoliais taip pat bus pasirūpinta. Turint omenyje, kad jis keičia Katelyną, tikrai nėra prasčiausias variantas.

Atsarginis PF – praėjusį sezoną beveik nežaidęs Dilys. Gana liūdnas vaizdas. Vilmantas taip ir nesugebėjo įrodyti, kad gali žaisti aukštu lygiu. Kas galėjo pasikeisti per vasarą? Niekas.

Vienintelis vilties žybsnis – gavęs minučių Dilys pradės žaisti netikėtai gerai. Aš pats tokiu variantu nelabai tikiu ir jau dabar ruošiuosi keiktis dėl jo žaidimo.

Daugiau PF komandoje ir nebėra, nebent vadovybė susiprotės, ir dar ką nupirks. Nes dabar padėtis apgailėtina. Pulti dar bus kam, tačiau kuris atletas atstovės gynyboje? Aš tokio nematau. Ne Eurolygos lygio pozicija.

Vidurio puolėjai: Andreas Glyniadakis, Tautvydas Lydeka

Vidurio puolėjų grandis – ne mažiau apgailėtina. Du visiškai vienodo stiliaus aukštaūgiai. Priešininkų “centrai” galės tiesiog snausti baudos aikštelėje, nes abu “Lietuvos ryto” bokštai toliau nei per tris metrus nieko nesukuria.

Glyniadakis patyręs, bet su daugybe minusų aukštaūgis. Po trumpos ir nesėkmingos karjeros NBA jis NEI VIENOJE komandoje nebebuvo pagrindiniu vidurio puolėju. Net Kazachstane graikas žaidė ribotą laiką.

O Vilniuje jam paruošta pagrindinio “centro” vieta. Ne, tai ne tas žaidėjas, kuris gali atsiskleisti. Tai krepšininkas, pasitinkantis karjeros saulėlydį. Lėtas, nerangus, žemo krepšinio supratimo.

Gynyboje viskas bus daugiau mažiau normaliai. Tiek Lydeka, tiek graikas gana padoriai saugo savo baudos aikštelę, gali stumdytis ir su itin pajėgiais ir atletiškais priešininkais. Tik ar to užtenka?

Varžovai – įveikiami

Nepaisant liūdno vaizdo priekinėje linijoje, vilniečių laukia gana parankūs varžovai Eurolygos atrankoje. Pirmasis – Rygos VEF. Latviai renka gana pajėgią sudėtį, bet nepanašu, kad “ant popieriaus” ji bus geresnė nei “Lietuvos ryto”.

Jei bus praeitas latvių barjeras, lauks Oldenburgo “EWE Baskets” arba Varezės “Cimberio” komandos. Vėl gi, tai komandos,  kurias tikrai galima įveikti su dabartine sudėtimi. Bent jau kol kas nesimato sandorių, kurie šias ekipas ženkliai sustiprintų.

Na, o finale tikriausiai lauktų “Khimki”. Gera komanda, nepaisant sumažėjusio biudžeto, tikriausiai surinksianti gana galingą sudėtį. Kol kas visiškai neaišku, kas žais Rimo Kurtinaičio atstovaujamoje komandoje. Daug kas priklausys nuo to, kokie bus perkami aukštaūgiai.

Kaip bebūtų, bus tik sezono pradžia ir “Lietuvos rytas” šansą turės. Pasiūlymas jums – tik nepanikuokite. Aš įsitikinęs, jog laukia geresnis sezonas nei praėjęs. Žinoma, jokių kalnų vilniečiai nenuvers, tačiau į Eurolygą gali patekti.

Pagrindiniai geros komandos principai – pajėgus įžaidėjas ir “centras”. “Lietuvos rytas” turi gerą įžaidėją, bet neturi vidurio puolėjo. Turi ir patyrusių ir perspektyvių žaidėjų – tai neblogas derinys.
Neturi tikro lyderio, tačiau jei bus žaidžiama komandiškai, tai ne problema. Ekipos vadovybė vasaros nepraleido labai produktyviai, tačiau klubą sugebėjo šiek tiek sustiprinti. Galbūt to ir užtenka atsispyrimui nuo dugno.