Dekoratyvi kosmetika puošia, tačiau išorinis blizgesys netrukus gali virsti ašarų pakalne. Visuomenės sveikatos centro specialistai ragina būti budriems ir įspėja, kad Lietuvos parduotuvių lentynose vis dar pasitaiko nesaugios kosmetikos, neretai įžūliai besislapstančios po ekologiška etikete.

Būtent etikečių skaitymas gali apsaugoti moteris nuo krūties vėžio ar nevaisingumo.

Kaip neužkibti ant reklamos jauko?

Begalinis noras atrodyti gražiai gali kainuoti labai brangiai, tačiau, jei negaila visos mėnesio algos, gal vertėtų pagailėti sveikatos? Kosmetika – neabejotinai vienas mėgstamiausių žodžių tarp moterų, tačiau po juo slypi kur kas daugiau nei pudra, tušas ar lūpų blizgesys. Tai visų pirma gausus rinkinys konservantų, dažiklių, kvapiklių ir kitų sintetinių medžiagų – tai „grožio chemija“.

Kosmetikos priemonių pasirinkimas Lietuvoje nemažas, todėl dailiosios lyties atstovės, neįsivaizduojančios savo dienos be makiažo, tikrai negali skųstis jų įvairove. Galima rinktis vietinės gamybos kosmetiką, atvežtinę, garsių gamintojų ar ekologišką. Kuri geriausia? Kaip neužkibti ant reklamos kabliuko ir neapsigauti?

„Sunku, bet įmanoma. Nors eiliniam vartotojui, kuris nežino specialių sudėties terminų – keblu, tačiau galima domėtis, ypač moksliniais kitų šalių tyrimais, kur skelbiami ne tik ingredientai, bet ir įmonių bei gaminių pavadinimai“, - teigė Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Belousovaitė.

Nešvari platintojų ir gamintojų sąžinė

Tiekiami į Lietuvos rinką kosmetikos gaminiai turi būti notifikuojami, pranešant Vilniaus visuomenės sveikatos centrui duomenis apie gamintoją, platintoją, patį kosmetikos gaminį, o svarbiausia apie jo kokybinę ir kiekybinę sudėtį. Paprastas vartotojas ant pakuotės mato tik kokybinę gaminio sudėtį, o Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai - ir kiekybinę. „Mes tikriname, ar nurodytoje sudėtyje nėra draudžiamų, leidžiamą koncentraciją viršijančių cheminių medžiagų, ar yra ne kosmetikos gaminių, kurių apibūdinimui naudojami gydomieji teiginiai ir įteigiamos savybės, kuriomis gaminys nepasižymi, taip klaidinant vartotojus ir sudarant nelygias rinkos sąlygas, kai tokiomis savybėmis pasižymintys gaminiai yra registruojami kaip vaistai.

Tačiau aklai pasitikėti gamintojų pateiktais duomenis nevertėtų, nes siekdami naudos, jie gudrauja,  kartais net bando apgauti. Nesąžiningus platintojus sukontroliuoti padeda Valstybinė ne maisto produktų inspekcija“ , - pasakojo vyr. specialistė V.Belousovaitė.

Notifikavimo procedūra svarbi ne tik siekiant gyventojų sveikatos apsaugos, bet ir patiems tiekėjams, nes jie prieš atsiveždami gaminį sužino, jei gaminys yra netinkamas. Tiekėjai, žinodami, kad mes labai griežtai vertiname gaminius, atidžiau renkasi, ką vežti, o ko ne. Daugelis tiekėjų pasitiki gamintojų ar jų atstovų suteikta informacija apie gaminį ir ne visada patys turi pakankamai žinių, todėl notifikuodami gali sužinoti ar ta informacija yra teisinga, nes daugeliui platintojų tai yra iš tiesų svarbu. Taip pat ne maisto produktų inspekcija tiksliai informuojama, kokie kosmetikos gaminiai yra nesaugūs ir gali greitai juos surasti, jeigu bus bandoma neteisėtai atsivežti.
 
Į rinką prasprūsta ir nesaugūs produktai

Apribojimus ir sąlygas dėl kai kurių kosmetikos gaminių gamyboje naudojamų cheminių medžiagų ir jų leidžiamų kiekių, atsižvelgiant į vartotojų saugą ir sveikatą nurodė Europos mokslinis komitetas, kaip ir dėl draudžiamų medžiagų, nenustačius jokio saugaus jų naudojimo būdo kosmetikoje, dėl galimo toksinio, alerginio, kancerogeninio, mutageninio ar toksiško reprodukcijai poveikio. Nepaisant to, į Lietuvos rinką kasmet bandoma tiekti šimtai skirtingų kosmetikos gaminių, turinčių savo sudėtyje draudžiamų ar didžiausią leidžiamą koncentraciją viršijančių medžiagų.

Nekokybiška kosmetika – vėžio šauklys

Vyrauja nuomonė, jog natūrali plaukų spalva nemadinga, o raudonu blizgesiu nepateptos lūpos – apsileidimo požymis, o jei dar ir veido nepatepei pudra – viskas, tu save pamiršai. Reikia griauti standartus ir suprasti, jog kosmetikos priemonės naudojamos tik tada, kai būtina. Jeigu veido kremas ir blakstienų tušas – būtinybė, reikia jį rinktis atsargiai.

Pagal kainą apie produkto sudėtį spręsti gana sunku. Garsiausiems kosmetikos gamintojams daug kainuoja prekinis ženklas, milijonai metami į reklamą. Taip, tikėtina, kad žinomų kosmetikos gamintojų naudojamos technologijos yra pažangesnės, o produkto sudedamosios dalys – brangesnės. Tačiau tiesa viena: naudojami konservantai – tie patys, kaip ir pigios kosmetikos gamintojų.

„Negalima pirkti kosmetikos turguose, iš nelegalių platintojų. Tai pavojinga pirmiausia todėl, kad kosmetikos gaminių sektorius yra viena iš pramonės šakų, kenčinčių dėl klastojimo, dėl kurio gali didėti pavojus žmonių sveikatai. Nėra aišku kas tokius gaminius pagamino, kur jie buvo gaminami ar jie atitinka geros gamybos praktikos reikalavimus ir kas yra jų sudėtyje. Patartina vengti produktų, ant kurių pakuotės nėra sudedamųjų dalių sąrašo, nenurodytas gamintojas ar platintojas“, - pataria Visuomenės sveikatos saugos skyriaus specialistė.

O kaip gi „būtinoji kosmetika“? Norėtųsi, kad ji būtų saugi. Deja. Tarkime, rutuliniai dezodorantai pažastims daugelio mokslininkų teigimu siejami su krūties vėžio susirgimais. Tačiau vienos nuomonės nėra. Lietuvos onkologai mano, kad parabenai, kurie naudojami kaip konservantas dezodorantuose, turi įtakos vėžiniams susirgimams. Ši medžiaga giliau nei kiti konservantai įsigeria odą ir lemia endokrininės sistemos pažeidimus: išaugęs estrogenų kiekis sukelia uždegimą, kuris gali išsivystyti į krūties vėžį. Atliekant tyrimus parabenų buvo rasta net motinos piene.

Be sintetikos šampūnas neputos, dušo gelis - nekvepės

Patvirtinta, kad parabenai - methyl, butyl, isobutyl, propyl, ethyl ir t.t. - gali  turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.

Tačiau šis konservantas ypač plačiai naudojamas ir jo galima aptikti daugelyje kosmetikos priemonių. Šiuo metu leistina norma vienos rūšies parabeno yra 0.4 proc., o bendra jų suma produkte negali viršyti 0.8 proc.

Reikia žinoti, jog visos sudedamųjų dalių koncentracijos yra išvardytos mažėjimo tvarka, todėl galima nesunkiai pamatyti ar vartotoją dominančiame produkte yra didesnis kiekis šio, manoma, kad sveikatai kenksmingo konservanto. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus konservantus: trietanolaminą, fenoksietanolį, imidazolidinyl-, diazolidinyl urea, metilisotiazolinoną ir daugelį kitų, ne tik konservantų, bet ir naftos produktų ir kitų cheminių medžiagų.

„Maždaug 80 proc. kosmetikos gamintojų naudoja parabenus. Tačiau teigti, jog tik parabenai yra nuodingi, būtų netikslu. Be šio konservanto dar yra apie 15 tūkst. kitų sintetinių medžiagų, kurios naudojamos tiek suaugusiųjų, tiek vaikų kosmetikoje. Nereikėtų vengti kažkurios vienos medžiagos, reikia vertinti visumą, o tam reikia daugiau domėtis ir pažinti etiketėje nurodytus ne tik parabenus, bet ir daugelį kitų cheminių medžiagų.

Kiekvienas norime, kad mūsų šampūnas kuo labiau putotų ir nesusimąstome, kad tokį efektą sukelia detergentai, norime, kad kosmetikos priemonės kuo labiau kvepėtų, nors ir nežinomais šimtais sintetinių junginių, blakstienos būtų kuo ilgesnės ir ryškesnės, nesvarbu kaip. Dažome plaukus, net nepagalvodami, kad gal ir natūrali plaukų spalva atrodo gerai ir labiausiai tinka, nors ir žinome, kiek įvairių junginių juose yra. Vaikomės standartų, net nesusimąstydami, ar to apskritai reikia.

Gal kosmetikos gaminiai ir nepriskiriami didelio pavojaus gaminiams, kuriuos pavartojus galima iškart mirti, neigiamas poveikis sveikatai galimas, mažų mažiausiai sintetinės medžiagos, gali sukelti, niežėjimą, bėrimą ar odos egzemą, gali kauptis organizme, pasireikšdamos kancerogeniniu, toksiniu, alerginiu poveikiu.  Nukenčia ir išvaizda. Akivaizdžiai matosi, kaip atrodo cheminių dažų nualinti ir natūralūs plaukai, oda nuolat tepama cheminėmis medžiagomis bei tinkamai prižiūrima ir maitinama oda.  Labai svarbus saikas ir realus poreikis. Tai ne tik kosmetika, bet ir chemija, naudojame ne tik kosmetiką, bet chemines medžiagas, o svarbiausia, kad tai darome kasdien, maišant jas tarpusavyje“, - dėstė V.Belousovaitė.

Gresia net nevaisingumas

Pasaulyje iš esmės ištirta tik keliolika procentų medžiagų, kurios yra kosmetikos produktų sudedamosios dalys. Galbūt todėl daugėja vėžinių susirgimų ir apsigimimų. Be parabenų, kurie yra naudojami beveik visoje kosmetikoje, labai pavojingi yra ir ftalatai – kvapiosios medžiagos, kurių gausu plaukų priežiūros priemonėse, lūpų dažuose, nagų lake, kremuose ir t.t. Kvapiosios medžiagos kenkia kepenims, medžiagų apykaitos sistemai, vyrų potencinei veiklai. Europos mokslinio komiteto teigimu, vienas iš 50-ies žmonių po vienokio ar kitokio kvapo panaudojimo gali visam gyvenimui likti jautrus kažkuriai sudedamajai daliai.

ES šalyse siekiama griežtinti tvarką ir kosmetikos kvapo sudėtyje visas chemines medžiagas nurodyti etiketėje. Renkantis kosmetikos gaminius, būtina atkreipti dėmesį į etiketę ir vengti gaminių, kurių ingredientų sąraše yra „parfume”, „fragrance”, arba rinktis produktus, kuriuose naudojami natūralūs kvapai ir eteriniai aliejai.

Propilenglikolis, natrio laurilsulfatas,  butilhidroksitoluenas, dietanolaminas (DEA) ir trietanolaminas (TEA), tai tik keli cheminiai priedai, kurie gali padaryti nepataisomos žalos organizmui. Tačiau be šių kenksmingų medžiagų kremai taip lengvai neįsigertų į odą, o prausimosi priemonės ir kūno losjonai nebūtų svaiginančio aromato. Rezultatas – galimas nevaisingumas arba kūdikio apsigimimas, vėžiniai susirgimai, alergijos, astma, suardyta imuninė sistema.

Ekologiška kosmetika – tik muilo burbulas?

„Natūrali“,  „bio“, „ekologiška“, „organinė“ kosmetika – tokių užrašų ant produktų pakuočių galima išvysti vis dažniau. Nėra susitarta, kokius kosmetikos produktus galima vadinti natūraliais, todėl šiais žodžiais neretai manipuliuojama. Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiosios specialistės V.Belousovaitės manymu, natūralios kosmetikos pagrindą turėtų sudaryti eteriniai aliejai, ekstraktai, kitos natūralios medžiagos ir joje netūrėtų būti sintetinių, ypač naftos produktų, kurie dažniausiai sukelia mūsų taip mėgstamą putojimą.

Taip pat sintetinių medžiagų, esančių kvapuose, kurios net nėra žinomos, konservantų, sintetinių dažiklių, alkoholių ir kitų sintetinių medžiagų, apie kurias pasidomėjus galima rasti daugiau informacijos. Vartotojui atskirti organinę kosmetiką padeda ir jos pakuotė – produkto kiekis yra mažesnis, tara – ne tokia pralaidi orui (aliuminė, stiklinė ar kt.). Galiojimo laikas, kur kas trumpesnis, iki 6–12 mėnesių.

„Pakuotė sufleruoja žmonėms, ką rinktis, tačiau kiekviena sertifikavimo įstaiga turi savo sistemą, skirtingus reikalavimus. Tarkime, veido kremo gamyboje naudojami 95 proc. natūralių medžiagų. Tuomet kyla klausimas, kas sudaro likusius 5 proc? Ar galime gaminį priskirti natūraliai serijai, jei jo sudėtyje yra tik 20 proc. natūralių medžiagų? Ką jau kalbėti kai natūralia vadinama bent 1 proc. natūralių medžiagų turinti kosmetika“,  - stebėjosi V.Belousovaitė. „Dar daugiau diskusijų kyla svarstant, jei kosmetika yra natūrali, kaip ji išsilaiko ir jei ji nepagaminta aliejų ir ekstraktų pagrindu, o savo sudėtyje turi daug vandens, kaip ji nesugenda? O gal vis dėlto sudėtyje yra kažkas, kas ją konservuoja, bet nėra nurodytas ingredientų sąraše?“ - dėstė V.Belousovaitė.

Etiketėje pateiktas sertifikavimo ženkliukas rodo, kad kosmetika gali būti laikoma natūralia. Viena žinomiausių pasaulyje – „Ecocert“ ekologiškos kosmetikos sertifikavimo bendrovė. Ši organizacija sertifikuoja kosmetikos produkciją, kurios sudėtyje yra ne mažiau kaip 95% natūralios kilmės ingredientų. 10 proc. jų turi būti gauti iš ekologiškų ūkių. 

Lietuviška prekė nebūtinai geresnė

Pasitaiko, kad reklamoje didelėmis raidėmis parašyta – be konservantų, tačiau perskaičius produkto sudedamąsias dalis tenka nusivilti – sintetinių medžiagų yra. Kol nėra apibrėžta kas yra natūrali kosmetika, kokie jai keliami reikalavimai, negalime būti tikri dėl parduodamos „organinės“ kosmetikos. Taip pat nereikėtų manyti, kad Lietuvoje gaminama kosmetika yra natūrali ar geresnė, negu atvežtinė. Lietuvos bei kaimyninių šalių gamintojai turi labai pasistengti, atitikdami geros gamybos praktikos reikalavimus, ypač norėdami išleisti natūralių ar ekologiškų produktų liniją. Tai reikalauja pakankamai daug lėšų.

ES gamintojų kosmetika skiriasi nuo JAV

ES reikalavimai kosmetikai skiriasi nuo ne ES šalių, ypač JAV, kur vien draudžiamų medžiagų sąrašas yra gerokai trumpesnis, o leidžiama koncentracija didesnė nei ES šalių. Pavyzdžiui, JAV yra leistina naudoti vandenilio peroksidą balinamojoje dantų pastoje, tačiau, kad priemonė būtų veiksminga, vandenilio peroksido kiekį reikia padidinti dvigubai, o tai, be abejo, kenkia sveikatai.

Tačiau pasakyti, kad reikėtų rinktis ES šalių kosmetiką ir, kad ji yra saugesnė, negalima, nes Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai daugiau kaip 60 proc. trūkumų nustato ES gamintojų teikiamuose pranešimuose. Svarbiau yra ne gamintojo šalis, bet jo ir platintojo sąžiningumas, keliamų reikalavimų, siekiant gyventojų sveikatos apsaugos atitikimas, mūsų kompetetingų institucijų, dirbančių šioje srityje veikla bei pačių vartotojų aktyvumas, renkantis ir domintis kosmetikos gaminiais.

***

„Ech, ko dėl grožio nepadarysi“ – turbūt taip atsidūsėjusios pasakytų daugelis moterų. Kol jaunystės eliksyras neišrastas, o ir tas neapsieitų be konservantų, tenka savo grožį puoselėti įvairiomis kosmetikos priemonėmis. Tačiau, kad grožis nevirstų kančia, o perdėtas rūpinimasis savimi nesukeltų rimtų sveikatos sutrikimų, būtina žinoti, kokias kosmetikos priemones naudoti.

Visuomenės sveikata besirūpinantys specialistai pataria daugiau laiko praleisti prie parfumerijos ir kosmetikos prekybos centrų lentynų, kad nuodugniai perskaitytume produktų etiketes, o pirkinius rinktumėmės ne pagal aromatą, o pagal sudėtį. Taip pat reikėtų daugiau domėtis tyrimais kosmetikos srityje, kur skelbiami ne tik rezultatai, bet ir tiriamų kosmetikos gaminių pavadinimai.