Santariškių klinikose antradienį vyko Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ konferencija, kuri vienija visus sergančius ir sirgusius įvairiomis kraujo vėžio formomis.
Susitikime ieškota atsakymų, kas trukdo visiems sergantiems lėtine mieloleukemija (LML) gauti moderniausią gydymą imatinibu.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius - docentas Laimonas Griškevičius, OHLB "Kraujas" pirmininkė Dalia Bielskytė. Santariškių klinikų Ovaliojoje salėje svečiavosi ir sergantys mieloleukemija: Daiva Mušenkova iš Kėdainių, Bronė Jakienė iš Vilniaus ir Algimantas Lazdauskas iš Šiaulių.

Modernų gydymą imatinibu gauna tik ponia D.Mišenkova, kiti – B.Jakienė ir A.Lazdauskas gydosi senuoju metodu – interferonu. Gyventi nori visi, tačiau veiksmingiausiais vaistais aprūpinami tik kai kurie.

Lėtinė mieloleukemija (LML) – viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų, kurios metu pažeidžiami kaulų čiulpai, kraujas, padidėja blužnis ir kepenys. Pagrindinis veiksnys, dėl kurio išsivysto LML - chromosomų pokyčiai.

Lietuvoje šiuo metu yra 190 sergančių lėtine mieloleukemija (LML), tačiau tik 50 proc. pacientų turi galimybę šią ligą gydyti naujausiu metodu - imatinibu. Sveikatos apsaugos viceministrės teigimu, kitais metais planuojama padidinti vaistų, skirtų onkohematologinėms ligoms gydyti, kompensavimą.

„Valstybė planuoja skirti papildomus 5 mln. litų šiems vaistams įsigyti. Šiuo metu vyksta derybos su farmacine bendrove „Novartis“, kuri vienintelė gamina mieloleukemijai gydyti skirtus medikamentus“, – kalbėjo N.Ribokienė.

Sveikatos apsaugos viceministrė pasidžiaugė, kad po sėkmingų derybų visi sergantys šia kraujo vėžio rūšimi būtų aprūpinti moderniausiu gydymu imatinibu.

Mūsų šalyje per metus diagnozuojama apie 40 naujų mieloleukemijos atvejų. Maždaug 50 proc. sergančiųjų – darbingo amžiaus. Beveik visiems pacientams liga nustatoma pradinėje stadijoje. Universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius L.Griškevičius pasakojo, jog gydymas labai priklauso nuo ligos stadijos ir paciento bendros savijautos.

Anksčiau ligoniams buvo skiriami mažai veiksmingi vaistai: hidroksikarbamidas, alfa-interferonas, kurie laikinai pristabdydavo ligą ar sumažindavo simptomus, tačiau visiškai neišgydydavo. Apie 10 proc. ligonių mirdavo per 2 metus. Diagnozavus šią ligą, vidutinis išgyvenamumas būdavo apie 4 metus. Visiškai ligą galėdavo išgydyti tik kaulų čiulpų transplantacija, tačiau šį gydymą daktarai galėdavo pasiūlyti tik jauniems, tinkamą donorą turintiems pacientams.

Docentas L.Griškevičius pasakojo, kad mieloleukemija pradžioje retai sukelia kokių simptomų, žyminčių ligos pradžią. Daugeliui liga diagnozuojama atsitiktinai atliekant įprastinį kraujo tyrimą. Kai kurie ligoniai gali jausti nuovargį, svorio kritimą ar simptomus, susijusius su blužnies padidėjimu. Pasitaiko, kad diagnozės metu randamos ir nežymiai padidėjusios kepenys. Sergančio žmogaus kraujyje aptinkamas padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) kiekis su tam tikru kiekiu nebrandžių ląstelių (blastų). Paskutinė ligos stadija - nesulaikoma eiga, jos metu pažeidžiami organai ir per kelias savaites ar mėnesius sergantys mieloleukemija miršta.

Modernus ir naujausias mieloleukemojos gydymas imatinibu – mirtiną ligą pavertė beveik visiškai išgydomą. Prieš aštuonerius metus šios ligos gydymui patvirtintas vaistas imatinibas, ankstyvojoje stadijoje kraujo vėžį sustabdo 90 proc. visų pacientų. Toks gydymas yra efektyviausias ir naudojamas visų išsivysčiusių šalių pacientams, kurie serga mieloleukemija. Imatinibą vartojantys ligoniai retai kada jaučia šalutinį poveikį, gali dirbti įprastus darbus ir jaustis visaverčiais. Vaistus reikia išgerti kasdien ir kas kelis mėnesius apsilankyti pas gydytoją. Tik vienam iš 10 pacientų vaistas neveikia ar veikia nepakankamai.

Vilniaus Universitetinės ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius L.Griškevičius neslėpė, kad gydymas imatinibu yra brangus. Vienam pacientui jis kainuoja 9 tūkst. litų per mėnesį. Jeigu gydymas sėkmingas, jį galima nutraukti po penkerių metų, tačiau L.Griškevičius pridūrė, jog šios ligos slopinimas neretai trunka visą gyvenimą. Docentas su nerimu šnekėjo apie ateinančius metus, nes apsirūpinimas imatinibu - baigėsi.

"Biomedicininiai tyrimai, kuriuose mes dalyvavome jau praeityje, todėl skirti gydymą imatinibu naujai susirgusiems ligoniams - nebegalime. Teks gydyti senuoju metodu - interferonu, tačiau jis nėra toks sėkmingas", - nusivylimo neslėpė L.Griškevičius.

Belieka tikėti ministerijos pažadais, kad, nepaisant mažinamo biudžeto vaistams, onkohematologiniams ligoniams skirti pusę milijono litų - atsiras. Už šiuos pinigus modernius vaistus gautų dar 20 proc. onkohematologinėmis ligomis sergančių ligonių.