Akušerio ginekologo darbas yra vienas prasmingiausių , padedantis į gyvenimą ateiti naujai gyvybei. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė (53) sako, kad šalia romantiškosios profesijos pusės visuomet yra ir daugybė ją temdančių problemų.

- Pamenate, koks buvo pirmas jūsų priimtas gimdymas?

- Tai buvo subordinatūros metu, kai jau buvau pasirinkusi akušerijos ginekologijos specialybę. Po antro kurso dirbdama sanitare gimdymo skyriuje mačiau pirmąjį gimdymą ir galiu pasakyti, kad tiek tada, tiek dabar tas jausmas yra toks pats. Juk tai gyvenimo prasmės, džiaugsmo, aplankiusio žmones, kurie susilaukė atžalos, bendras pajautimas. Tai išties ypatingas jausmas ir man pačiai.

- Esate daug nuveikusi akušerijos ginekologijos srityje, priklausote įvairioms pasaulinėms organizacijoms, Lietuvos ir užsienio draugijoms. Iš kur semiatės tiek ryžto taip atsiduoti šiai profesijai?

- Turbūt tas ryžtas atsiranda savaime, nes dirbu prasmingą darbą geroje komandoje, jaučiu jo rezultatus. Šis darbas dažnai man įkvepia naujų minčių, idėjų, o visa tai teikia džiaugsmą, pasitenkinimą, ryžtą, energijos. Be to, gyvenime juk reikia ką nors mokėti labai gerai, net geriau negu kiti.

- Minėjote, kad viena didžiausių akušerijos ginekologijos problemų yra moterų nevaisingumas...

- Ne tik moterų, bet ir vyrų. Seniau tai buvo dažnesnė moterų problema, o dabar vyrų ir moterų nevaisingumo mastai yra daugmaž panašūs. Pastebime ir toliau augančias vyrų nevaisingumo tendencijas. Tačiau bet kuriuo atveju tai yra poros problema, kurią pastebėjus svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytojus ir gydyti.
Manyčiau, kad ateityje ši problema tikrai nemažės. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šią jautrią sritį, yra mūsų gyvenimo būdas, besikeičianti aplinka, oro tarša. Šiais laikais daug dėmesio, jėgų skiriama karjerai, gyvenimo gerovei užtikrinti ir dėl to nėštumo planai atidedami vėlesniam laikui. Už tai tenka sumokėti tam tikrą kainą. Juk gamtos neapgausi.

- Ar po trisdešimties gimdyti pirmą kūdikį jau yra pavojinga?

- Kiekvienas atvejis gali būti skirtingas. Manoma, kad iki trisdešimties metų reikėtų pagimdyti pirmąjį kūdikį, nes su metais išryškėja kokios nors lėtinės ligos ir šiaip didesnė tikimybė, kad vyresniame amžiuje ligos pasireikš. Gamtos taip sudėliota, kad po trisdešimt penkerių metų galimybė pastoti sumažėja per pusę. Tačiau jeigu moteris pastojo ir vyresniame amžiuje, reikia džiaugtis ir nebijoti gimdymo ar blogų pasekmių. Tai tik statistinis rodiklis, kuris nebūtinai turi būti taikomas kiekvienai moteriai. Taigi, amžius nėra didelis rizikos veiksnys.

- Yra ir kita medalio pusė, kalbant apie vaisingumo amžių – vis dažniau pasitaiko atvejų, kai pastoja paauglės. Sakykite, kokios yra ankstyvų lytinių santykių ir nėštumų pasekmės jų ateičiai?

- Jeigu kalbėsime apie ankstyvus lytinius santykius, mano nuomone, yra labai svarbus lytinis švietimas. Būtina paruošti jauną žmogų gyvenimui, kad jis žinotų realią, mokslu grįstą informaciją. Tyrimais įrodyta, kad kuo daugiau jaunuoliai žino, tuo vėliau jie pradeda lytinį gyvenimą ir atsakingiau į tai žiūri.
Paauglių nėštumas fizine prasme jokių pasekmių nepalieka, nebent tai įvyktų ypač jauname amžiuje ar apsikrėstų lytiškai plintančia liga. Dažniausiai pasitaikanti jaunų žmonių lytiškai plintanti liga yra chlamidiozė. Ji nepasireiškia jokiais simptomais, o vėliau atsiranda lėtiniai skausmai, susiformuoja nevaisingumas.
Tačiau neabejotinai tai stipriai atsiliepia socialinei adaptacijai, nes jauna mama iškrenta iš švietimo, mokymosi sistemos, geresnių darbo pozicijų galimybių, nes jai reikia auginti ir rūpintis naujagimiu. Kaip rodo praktika, nėštumas jauname amžiuje uždeda didelę naštą paauglei, nes dažniausiai ji lieka viena. Taigi, ankstyvas nėštumas lemia ir socialinę atskirtį, o kaip tik iš to kyla ir daugybė psichologinių problemų.

- Kalbama, kad ultragarsinis tyrimas kenkia vaisiui, todėl kai kurios moterys jo atsisako. Ar iš tiesų tai pavojinga?

- Pasitaiko atvejų, kai moterys atsisako ultragarsinių tyrimų dėl to, kad nenori žinoti kūdikio lyties arba yra įsitikinusios, kad, kaip jūs sakote, ultragarsas kenkia vaisiui. Tačiau nėra jokių įrodymų apie ultragarso kenksmingumą, tik mes rekomenduojame to tyrimo neatlikinėti, jei nėra kokių nors indikacijų. Šiuo metu Lietuvoje yra priimta, kad bent vieną kartą nėštumo metu moteris būtų ištirta ultragarsu dėl ankstyvo kokių nors anomalijų aptikimo, tai yra maždaug aštuonioliktą dvidešimtą nėštumo savaitę. Vėlesni tyrimai atliekami dėl vaisiaus būklės įvertinimo.

- Ar dažnai jūsų praktikoje pasitaiko gimdyvių, kurios apsikrėtusios lytiniu keliu plintančiomis ligomis?

- Lietuvoje yra tikrai nedaug besilaukiančių moterų, kurios apsikrėtusios lytiniu keliu plintančiomis ligomis. Nėštumo metu atliekama patikra dėl sifilio, nes jį diagnozavus ir laiku pradėjus gydyti, galima apsaugoti vaisių nuo apsikrėtimo (įgimto sifilio). Kitas rekomenduojamas tyrimas nėščiosioms yra dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV). Svarbi galimybė jį nustatyti nėštumo metu, nes gydymas, atitinkama priežiūra ir nežindymas gali sumažinti perinatalinę transmisiją (vaisiaus apsikrėtimą) iki vieno dviejų procentų. Tikrai yra infekuotų gimdančių moterų, kai kurios tik nėštumo metu sužino, kad yra ŽIV nešiotojos. Reguliariai, tvarkingai vartojant vaistus, laiku užbaigiant nėštumą, jos ir toliau gali sėkmingai išnešioti ir pagimdyti kūdikius, sėkmingai gyventi pačios.

Gaila, bet mes dar nepasiekėme, kad visos moterys turėtų galimybę pasitikrinti dėl hepatito B nešiojimo. Šio viruso perdavimas vaisiui gali sukelti labai sunkias pasekmes, ligas vaikystėje, paauglystėje.

- Yra daugybė apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių. Kaip išsirinkti tinkamiausią?

- Įvairiais gyvenimo etapais reikia skirtingų apsisaugojimo priemonių. Siūlyčiau šiais klausimais pasikonsultuoti su savo gydytojais ginekologais. Paaugliai turėtų naudoti barjerines priemones – prezervatyvus, kurie apsaugo ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir lytiniu keliu plintančių ligų. Jeigu santykiai yra reguliarūs ir su nuolatiniu partneriu, rekomenduočiau pagalvoti ir apie dvigubą metodą – prezervatyvus bei kontraceptines tabletes. Pas mus sklando mitas, kad kontraceptinės tabletės paauglėms sukelia nevaisingumą. Tačiau noriu jį paneigti. Juk kartais gydytojai skiria jas kaip įvairių kitų ginekologinių problemų gydymo priemonę.

Vyresniame amžiuje, jau gyvenant šeimoje, geri yra natūralūs apsisaugojimo būdai, kurių reikia mokytis, stebėti ir pažinti savo organizmo ypatumus, jo kitimus per vieno mėnesio laikotarpį. Tačiau ne kiekvienai šeimai, porai tinkamas toks metodas, todėl renkamasi ir kitas priemones – spirales ir kt.
Kiekvienas apie apsisaugojimo priemones gali susižinoti internete, patikimoje literatūroje, ypač rekomenduoju informacijos ieškoti Pasaulio sveikatos organizacijos tinklalapyje.

- Vyrai gimdyme trukdo ar padeda?

- Vienareikšmiai sakau, kad padeda. Tie vyrai, kurie viso nėštumo metu lydėjo moterį, skaitė su ja literatūrą, lankė kursus, savo buvimu, labai padeda moterims ir per gimdymą. Ypač tai svarbu pirmą kartą gimdančiosioms. Galiausiai kai vyras mato, kiek fizinių ir dvasinių pastangų reikia atiduoti jo moteriai, koks sunkus kūdikio atėjimo į šį pasaulį kelias, jam tai padeda geriau suvokti, koks tai svarbus įvykis.