Skaitytojas klausia: Skaičiau daugybę tikrai prasmingų jūsų atsakymų žmonėms. Bet šiandien nusprendžiau parašyti, nes man pačiam reikia pagalbos. Tiksliau būtų pasakyti, kad pagalbos reikia jau seniai ir tikrai yra daugybė kitų vaikinų, o gal net ir merginų, kuriems tai rūpi. Tai priklausomybė nuo pornografijos.

Esu studentas, man 22, mokslai artėja prie pabaigos. Dabar pats laikas susikaupti paskutiniam dideliam žingsniui, darbo rašymas. Bet iš tikrųjų galvoje visiškai kas kita. Nuo 11-12 metų, kai tik atsirado pas mus kompiuteris, tapau priklausomas nuo pornografijos.

Iš pradžių tai buvo lengva erotika, kurią įrašė kompiuteristas, bet atsiradus internetui ir bėgant laikui problema darėsi vis realesnė. Iš tikrųjų aš niekad nelaikiau to problema, tai buvo gyvenimo būdas.

Aš kasdien leisdavau laiką pornografijos tinklapiuose ir, žinoma, visa tai buvo su nuolatine masturbacija. Bet neseniai uždaviau klausimą sau, kur gi aš dabar esu? Ogi vietoj mokslų sėdžiu video ruletėse ir pornografijos tinklapiuose.

Nusprendžiau atsisakyti. Bet pasirodė ne taip lengva. Iškęsdavau porą dienų, bet po to viskas sugrįždavo ir dar rimčiau. Kai iškentėjau savaitę, pamačiau kad iš tikrųjų gyvenimas žymiai gražesnis, nei atrodė daugelį metų ir jėgų atsirado nemažai. Bet po to vėl susimoviau. Ir taip keletą mėnesių, keletą dienų pasilaikau, ir vėl pasiduodu.

Pradėjau nekęsti savęs, buvo net mintys apie savižudybę, nes esu apgailėtinai silpnas. Aš negaliu ištrūkti, kaip protą aptemdo ir negaliu savęs suvaldyti. Man labai reikia jūsų pagalbos ir patarimo, nes jaučiu tai ką darau dabar man nepadės išsikapstyti. Ir tikrai žinau, kad šitą problemą turi daugybė vaikinų, nes apsilankant video ruletėse matau kiek sėdi nuogų vaikinų prie kamerų iš Lietuvos.

Nesu daug bendravęs su merginomis, turėjau keletą trumpų santykių, bet greit viskas pasibaigdavo, nes pornografija atimdavo visas jėgas ir tiesiog nebuvo noro bendraut per daug su merginom. Norėčiau visa tai pakęsti, bet negaliu. Neišeina. Vis susimaunu, o susipažinti su merginom irgi bijau, nors ir esu visai patrauklus mano nuomone. Bijau kad jei taip toliau, tai ir baigiamojo neparašysiu ir bus labai liūdnai.

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

Kaip atprasti nuo pornografijos?

Manau, kad pornografija jūsų atveju yra įprotis prie pakaitalo - surogato. Nei daugiau, nei mažiau. Įsivaizduokite, kad vietoj normalaus maisto jūs tiesiog valgote kramtomąją gumą. Joje yra kažkiek saldumo, tačiau jis greitai praeina. Labai didelių pastangų kramtymas nereikalauja, o gumos įpakavimas yra nuostabiai gražus. Toks, kad jai sunku atsispirti.

Guma gerai parduodama, bet kam tai rūpi? Kramtymas tampa įpročiu, ir kol kas nors jums nepasakys: tu nežinai tikro maisto skonio - jums tai neužkliūna. O jei ir užkliūtų, jūs galėtumėte atsakyti: milijonai vaikinų ir merginų kramto tą gumą. Ir tai tiesa, tačiau guma - ne maistas. Tai surogatas.

Pornografija irgi kuriama taip, kad joje būtų kažkiek saldumo, t.y. sekso: jūs matote genitalijas, girdite stenėjimą, o masturbuodamas patiriate susijaudinimą ir orgazmą. Apie tai, kad stenėjimai įrašomi atskirai ir netgi kitų aktorių, jūs negalvojate. Komercinis masalas, įdedamas į pornografinį puslapį (dėl dažno puslapio lankomumo čia galima prastumti ir papildus, ir sekso žaisliukus, ir varpos pompas, ir mokamus video čatus)- jums nerūpi.

Didelių jūsų pastangų visa tai nereikalauja, nebent netoliese būtų tėvai. Jūs įprantate prie šio veiksmo ir jus palaiko žinojimas, kad 99 proc. jūsų amžiaus vaikinų irgi daugiau ar mažiau masturbuojasi. O pornografiniuose puslapiuose jūs matote, kad tai daro ir moterys, ir vaikai, ir seniai, ir hermafroditai, ir gyvūnėliai. Praktiškai visas pasaulis daro tą patį su jumis kartu. Nes mes gyvename vartotojiškoje visuomenėje ir geras vartojimas palaiko apyvartą.
Todėl sutikite, kad pornografija – tai tiesiog tokia ypatinga kramtoma guma, tik ne liežuviui, o genitalijoms. Ar reikia kovoti su įpročiu ja naudotis?

Jei jūs paskelbiate kovą pornografijai, jūs labai ją sureikšminate. Jūs padarote iš jos problemą. O kur problema, ten atsiranda pastangos, tikslai, valios reikalavimas iš savęs paties. Ir, žinoma, dėsningai ateina bejėgiškumo jausmas, graužatis ir priekaištai dėl valios trūkumo bei silpnadvasiškumo. Negali kovoti su vartotojiška visuomene, kol esi jos dalis. Būtumėte jūs asketas atsiskyrėlis- būtų lengviau. Kaip jums iš čia išeiti?

Pirmas žingsnis: nustokite sureikšminti pornografiją. Palikite ją ramybėje ir nekovokite su ja. Ji numirs pati, savo mirtimi, kai jūs vietoj surogato patirsite tikrą skonį. Tikras skonis sekse - tai sugebėjimas mylėtis su mylimu žmogumi. Tai meilės ir sekso sąjunga. Štai kam jūs galite paskirti savo dėmesį. Ir ką paskyręs dėmesį jūs atrandate?

Jūs rašote: „pamačiau, kad iš tikrųjų gyvenimas žymiai gražesnis, nei atrodė daugelį metų ir jėgų atsirado nemažai". Jūs matote: jėgų atsirado ne dėl kažko ypatingo, o dėl to, kad jūs patikėjote savo galia. Galia savaitei atsisakyti savo įpročio.

Antras žingsnis: pagerbkite savo galią. Pasakykite savo atspindžiui veidrodyje žiūrėdamas į akis: tu tai padarei, šaunuolis. Nesvarbu, kad po to jūs galvojate: „aš susimoviau„ ir nubraukiate šią galią. Jūs tiesiog turite ir galią atsisakyti, ir galią sugrįžti. Nes jūsų kūnas - jūsų nuosavybė. O reikalavimas „mesk tai“ atėjo ne iš jūsų „tikrojo aš„, o iš jūsų „aš“ dalies, kurioje gyvena Vidinis Baudėjas - savotiška tėviškoji jūsų psichikos dalis.

Mes dažnai maištaujame prieš šią dalį, kai:

Neprisiruošiame pradėti rašyti kursinį darbą;
Verčiame save keltis iš lovos ir vis tiek užsnūstame;
Darome viska, tik ne tai, ko iš mūsų reikalauja tėvai;
Pažeidinėjame kelių eismo taisykles;
Pažadame kažkam ateiti ar paskambinti ir nuoširdžiai užmirštame...

Duodamas sau komandą: „nedaryk to„, jūs iš tiesų nesate jūs. Jūs tampate tuo Vidiniu Baudėju ir siunčiate sau pačiam labai gudrią komandą: „Apsimesk prieš save patį, kad tu to nedarysi, kurį laiką nedaryk, o po to apgauk save ir daryk- tuomet pasirodysiu aš ir nubausiu tave. Nubausiu sąžinės graužatimi ir kaltės jausmu“.

Nustokite žadėti sau, nustokite nedaryti, nustokite kovoti. Pasakykite sau: „aš galiu tai daryti, galiu nedaryti. Ir įrodymas - kad aš tai buvau metęs, o po to buvau sugrįžęs".

Trečias žingsnis - sistemingai abejokite ir netikėkite savo silpnumu. Jūs atrodote pakankamai sąžiningas ir jautrus vaikinas. Dėl ko jus žeidžia, kad jūs negalite kažko atsisakyti? Dėl to, kad jums nepriimtinas aukos ir silpno žmogaus vaidmuo. Negailėkite savęs, o priimkite faktą, kad susiduriate su jautriąja, pasyviąja savo sielos dalimi.

Jūs rašote: „turėjau keletą trumpų santykių, bet greit viskas pasibaigdavo". Kai jūs bandėte turėti santykius su gyvomis merginomis, jūs turėjote būti vyru. Besimasturbuodamas jūs vėl tampate vyru, tačiau tuo pačiu savyje sukuriate ir įsivaizduojamą moterį. Jos matomas kūnas - monitoriuje, o jaučiamas kūnas - jūsų varpoje.

Tuomet esate pasidalinęs: jūsų ranka, kuria jūs save masturbuojate, yra vyro ranka. O likęs kūnas ir varpa tampa savotiška moterimi jumyse, kurią jūs tenkinate. Jei jūs baigiate orgazmu, reiškia „vyras jumyse" yra potencialiai pajėgus, seksualus, aktyvus vyras. Būdamas silpnas jūs neprivestumėte savęs prie orgazmo, nes iš tiesų nusilpę žmonės apie masturbaciją sako: man ne tas galvoje. O jums - kaip tik tas galvoje.

Ketvirtas žingsnis – eikite į susitikimus su realiomis merginomis, NEPAISANT savo ankstesnės nuomonės apie save. Ieškokite meilės jausmo. Priminkite sau, kas tai per jausmas. O jei kils abejonių dėl savo vyriškumo, prisiminkite: ranka, kuria jūs save tenkinate, geba tenkinti ir moterį. O jei geba ranka, tai geba ir varpa.

Kai jūs pamilsite, pridėkite prie meilės seksą. Pirmyn.