Apie tai, kaip sąmoningai rūpintis savo vidine būsena ir susigrąžinti vidinę pusiausvyrą, kaip drąsiai imtis gyvenimo pokyčių, patikėti savimi, savo svajonėmis ir vidine galia, pasakoja sertifikuota koučingo specialistė (ICF) Raminta Skardinskaitė.

Pokyčių trenerė, tarptautinė lektorė, kognityvinės elgesio terapijos konsultantė R. Skardinskaitė, slapyvardžiu Sunshine (liet. saulės spindulys), keliauja po pasaulį ir dalijasi patirtimi su tarptautinėmis ir vietos bendruomenėmis. Ji daug prisideda prie pasaulio lietuvių emocinės sveikatos palaikymo, konsultuodama mūsiškius ir kurdama projektą „Pasaulio lietuviams“. Asmeninio tobulėjimo ir psichologijos srityje specialistė dirba jau dešimtmetį.

– Kaip jūsų darbas prisideda prie žmonių emocinės gerovės?

– Mano misija – įkvėpti žmones giliau, kitu kampu, pažiūrėti į save ir savo gyvenime vykstančius įvykius, prisiimti atsakomybę už tai, kokį gyvenimą jie gyvena ir renkasi, įgalinti juos pokyčiams. Dalijuosi savo įžvalgomis, žiniomis ir priemonėmis kiekvienai dienai, kad žmogus žinotų, kaip pagerinti gyvenimą ir turėtų tam pakankamų resursų (žinojimą, motyvacijos, energijos). Skatinu žmones labiau rūpintis savimi, pozityviai mąstyti, pamatyti savo talentus ir atsiskleisti savo gražiausioje šviesoje, siekti savo svajonių.

Motyvacija: R. Skardinskaitė savo profesine veikla ir asmenine transformacijų kelione įkvepia daugybę žmonių drąsiai imtis gyvenimo pokyčių. / K. Polubinskos nuotr.

– Kokias dažniausias klaidas žmonės daro bandydami kovoti su stresu?

– Kaltina aplinką. Taip jie išeikvoja labai daug energijos, paskęsta negatyvume. Tai kelia bejėgiškumo jausmą ir nepakeičia situacijos, nes kol neprisiimame atsakomybės ir nenorime pamatyti savo indėlio, niekas nepasikeis. Ką daryti? Prisiimti atsakomybę ir galvoti: ką galiu padaryti, kad būtų, kaip noriu? Tuomet reikia imtis veiksmų, kad pavyktų tai įgyvendinti.

Atsakomybės perkėlimas kitiems yra savo galios atsisakymas ir dažniausiai tai neatneša pokyčio – juk kitų negalime kontroliuoti. Be to, kalbėdami apie kitus, pykdami, kaltindami, siunčiame savo energiją ir mintis kitiems, ją iššvaistome. Maitiname negatyvumą, kuris nepadeda padaryti teigiamo pokyčio. Tai, kur telkiame dėmesį, didėja. Mūsų pasirinkimas: ar maitinti pozityvumą ir konstruktyvumą, ar negatyvumą. Pyktis yra normalus dalykas, pavyzdžiui, kai kas nors su mumis pasielgia neteisingai. Pyktis parodo, kad peržengtos ribos. Tačiau galime rinktis, ką su tuo daryti: tiesiog burnoti ir jaustis auka ar imtis konkretaus veiksmo, pavyzdžiui, išeiti iš situacijos, išsakyti savo poziciją garsiai.

Svarbu suprasti, kad stresas pats savaime nėra blogybė, tad, užuot kovojus, vertėtų su juo susidraugauti. Stresas tėra signalas apie tai, kas vyksta mūsų viduje ir aplinkoje. Mūsų pasirinkimas, ką darysime: ar malšinsime jį maistu, socialiniais tinklais, įvairiomis priklausomybėmis, ar išnaudosime konstruktyviai: ieškosime informacijos, kaip sau padėti, gerinsime fizinę ir emocinę būseną, akumuliuosime jėgą pozityviems gyvenimo pokyčiams, suprasdami, kad malšinimas neišspręs esmės.

Tiesiog svarbu ieškoti giluminių streso priežasčių. Ar aš objektyviai vertinu situaciją? Ar situacija tikrai kelia grėsmę, o gal aš dramatizuoju? Ką man reikia keisti: save, požiūrį, situaciją? Jei negaliu pakeisti situacijos, nenoriu keisti savęs ar savo požiūrio, tai gal geriausia ją palikti? Gal aš tiesiog labai jautrus, nerimaujantis žmogus ir man reikia išmokti streso valdymo priemonių? Galbūt kiekvienas tokiomis darbo sąlygomis ar gyvenimo aplinkybėmis patirtų stresą? Šalia visų patiriamų emocijų pamėginkite į situaciją pažvelgti racionaliai, objektyviai.

Žmogus nėra elektros lemputė, kurią lengvai pakeisi. Svarbu sustoti ir suprasti, kas vyksta. Tuomet reikia imtis veiksmų, o ne laukti, kol pasidarys dar blogiau.

– Kokių paprastų, bet veiksmingų metodų rekomenduotumėte siekiantiems sumažinti kasdienį stresą?

– Pradėkite dieną nesubėdami. Jei reikia, kelkitės anksčiau. Ir užbaikite ją ramiai, skirdami laiko sau ir savo nervų sistemai nuraminti (geriausia atsijungti nuo ekranų, skirti laiko ramiai mankštai, knygai). Susikurdami ryto ir vakaro rutiną, ritualus, išmokysite kūną greit persijungti į norimą režimą, tai suteiks aiškumo, saugumo net ir kintančiomis gyvenimo aplinkybėmis.

Būtinai skirkite laiko savirefleksijai, rūpimiems klausimams nagrinėti, emocijoms įvertinti. Tai galite daryti rašydami dienoraštį, medituodami ar išeidami pasivaikščioti. Dienos metu suteikite erdvės mintimis ir jausmams, kad  jos neišlįstų viduryje nakties, nes kitu metu tam neturėjote laiko.

Susikurkite poilsio pertraukėlių, sustokite. Visada galima atrasti bent 5 ar 10 minučių ir nieko neveikti, pavyzdžiui, pažiūrėti pro langą, išgerti kavos be telefono rankose ar pagulėti. Turime išmokti liautis nuolat skubėti ir bėgti – tai juk savaime kelia stresą. Nuolat skubėdami išeikvojame labai daug energijos ir nesame produktyvūs.

Svarbu: turime liautis nuolat skubėti ir išmokti susikurti poilsio pertraukėlių – visada galima atrasti bent 5 ar 10 minučių nieko neveikti. / freepik.com nuotr.

– Ar energijos valdymas reiškia tik fizinį aktyvumą ir poilsį, ar apima ir psichologinius aspektus?

– Psichologiniai aspektai labai svarbūs – dažnai mūsų energiją siurbia toksiški žmonės, negatyvi informacija, mūsų tam tikros nuolatinės mintys, baimės, stiprios emocijos. Žinoma, fizinis aktyvumas ir poilsis padeda ne tik atkurti energiją, bet pasijusti geriau ir psichologiškai. Svarbu suprasti, kad visos mūsų sistemos yra susijusios ir veikia viena kitą – fiziniai pojūčiai (mūsų kūno būsena) veikia emocijas, mąstymą, elgesį ir atvirkščiai. Vadinasi, ir energiją galime pakelti rūpindamiesi kūnu, išmokę tvarkytis su emocijomis, dirbdami su mąstymu ir įsitikinimais, keisdami įpročius ir veiksmus.

– Kiek svarbus dienos ritmas, miegas, mityba? Kaip visa tai integruoti į užimtą gyvenimą?

– Rūpintis kūnu yra būtina, kitaip sugriūsime ir tada jokios naudos iš to nebus nei mūsų aplinkai, nei darbovietei, nei mums patiems. Kurį laiką galime funkcionuoti mažai miegodami, valgydami bet ką, bet dirbsime tarsi naudodamiesi rezervine baterija, kuri ilgai nelaikys. Tada užgrius fiziniai, emociniai, finansiniai padariniai. Jei neintegruosime dienos ritmo, normalaus miego ir normalios mitybos į užimtą gyvenimą, rizikuojame perdegti ir prarasti jausmą, kad išties gyvename, o ne tik egzistuojame.

Turite nuspręsti, kad tai jums svarbu ir tai padaryti prioritetu. Juk būdami pailsėję ir sveiki, esate produktyvesni ir laimingesni. Tačiau tik patys tai galite pasirinkti ir ieškoti būdų, kaip susitvarkyti šiuos aspektus. Ką galiu pakeisti, padaryti, kad pagerinčiau miegą, mitybą? Pradėti nuo mažų pakeitimų. Tačiau, jei netikėsiu, kad tai svarbu, niekas neprivers ir neįrodys, kad to reikia. Čia svarbiausia – asmeninė atsakomybė. Juk visi žinome, kad svarbu būti sveikam, bet ne visi norime daryti atitinkamus pasirinkimus. Vieni žiūrime į dabarties patogumą ir malonumą, kiti galvojame apie ilgalaikius pokyčius ir padarinius (kaip  jausiuosi fiziškai ir emociškai po kelerių metų).

– Ar yra įpročių, kurie ypač padeda atgauti energiją – net jei tam turime tik 5 minutes?

– Perėjimas iš galvos į širdį, kūną, susijungimas su čia ir dabar akimirka, kai negalvojame apie praeitį ar ateitį. Meditacija, kvėpavimo pratimai padeda susijungti su kūnu, dabarties akimirka. Gamta (grynas oras, vaikščiojimas basomis), vanduo (ežeras, jūra ar dušas) labai padeda perkrauti energiją. Jei susitelkiame į ką nors malonaus, smagaus (maisto gamyba, žaidimai ir pan.), tai irgi padeda atsigauti.

Pasidarykite sąrašą, kas jūsų energiją įkrauna, kas iškrauna, ir nuolat jį pildykite. Labai greitai pasidarys aišku, kas jums gali padėti ir ko geriau vengti. Tai ypač naudinga, kai laukia, pavyzdžiui, svarbi diena. Pavyzdžiui, žinau, kad reikės daug energijos darbui pristatyti, tad šiandien vengsiu socialinių tinklų ir nebendrausiu su tuo ir tuo žmogumi, išeisiu įsikrauti energijos į mišką ir prieš pristatymą paskaitysiu ką nors pozityvaus, nes, žinau, kad tai padės man jaustis geriau.

– Kokį patarimą duotumėte žmogui, kuris šiuo metu jaučiasi visiškai perdegęs?

– Suteikti sau erdvės poilsiui. Ne rytoj ar kitą mėnesį – dabar, šiandien. Tada reikia nuspręsti, kaip tvarkytis toliau, kokių veiksmų imtis. Ar tuo, kas vyksta, pasidalyti su artimaisiais, ar kreiptis pagalbos į specialistus, ar skirti daugiau laiko poilsiui, ar suplanuoti rimtesnių gyvenimo būdo pokyčių. Žmogus nėra elektros lemputė, kurią lengva pakeisti. Svarbu sustoti ir suprasti, kas vyksta. Tuomet reikia imtis veiksmų, o ne laukti, kol pasidarys dar blogiau. Juk dažniausiai, kad kas nors negerai, suprantame tik tada, kai jau peržengiame sveiką ribą, nes prieš tai visus signalus tiesiog ignoruodavome.

– Jei galėtumėte visiems duoti tik vieną priemonę stresui valdyti, kas tai būtų?

– Įsižeminkite, kitaip tariant, pasijuskite savo kūne, pajauskite, kas jame vyksta, apsičiupinėkite, jei reikia. Pajuskite, kad kvėpuojate, ir apsidairykite aplink: ką matote, girdite, užuodžiate? Kas vyksta čia ir dabar? Dažniausiai tereikia duoti sau leidimą sustoti ir išties sustojus pajaučiame, kad viskas yra gerai. Gyvenimas vyksta, problemos – išsprendžiamos ir viskas praeis. Kol praeis, pabūkime čia ir dabar, nepraleiskime gyvenimo pro pirštus.

Visą laiką bus iššūkių. Tam ir gyvename, kad augtume, įgytume naujų patirčių. Tačiau nepamirškime mėgautis ta kelione kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką. Net jei tai nepatogu ar sunku, ypač – jei nepatogu ir sunku. Taip sustiprėsime emociškai, dvasiškai ir jausime bangos jausmą. Gyvenimas juk ir yra judėjimas, tėkmė, pokytis, nuolatinis augimą.

– Kaip pati rūpinatės savo emocine sveikata ir energijos pusiausvyra?

– Kasdien skiriu dėmesio visoms savo sistemoms – pasirūpinti fiziniu kūnu (mityba, miegas, judėjimas), pamaitinti protą (ko nors mokytis), pasisemti dvasinio peno (kurti, medituoti, domėtis), rūpintis emocine higiena (rašau dienoraštį, susikuriu pozityvių patirčių). Kasdien daug kartų klausiu savęs, kaip jaučiuosi ir koks poreikis kyla šiuo metu. Leidžiu sau keisti dienos planus, jei jaučiu, kad esu pavargusi. Jei jaučiuosi nepatogiai tam tikroje aplinkoje, pavyzdžiui, triukšmingoje kavinėje arba prekybos centre, negaliu susikaupti, vargina daugybė žmonių masė, pakeičiu erdvę.

Stengiuosi daug dažniau rinktis tai, ko noriu, o ne ko reikia. Meilę sau ir atjautą išmokau paversti prioritetais, o discipliną ir valią naudoju kaip pagalbą įgyvendinti tai, kas svarbu. Stebiu savo ritmą, kam kada turiu kokios energijos. Jei dabar neišeina kurti, gal turiu energijos pasivaikščioti? Jei dabar neišeina dirbti, gal noriu pasportuoti? Stengiuosi atsisakyti idėjos, kad viskas turi būti tobula ar vykti pagal planą. Tai leidžia atsipalaiduoti ir mažiau jaudintis dėl nesėkmių.

Atsigauti man labai padeda miegas, net 15 minučių dienos metu; pabuvimas erdvėje be žmonių (geriausiai atsigaunu vienumoje), pasivaikščiojimai gamtoje, dušas. Labai paprasti dalykai. Ypač padeda savistaba ir smalsumas, noras augti, gerinti savo būvį, tad emocinė sveikata ir energijos valdymas tampa nebe atskira užduotimi ar profesine veikla, bet gyvenimo būdu.

Kas dieną mokausi vis labiau mylėti gyvenimą ir stengiuosi būti vis  dėkingesnė už viską, ką patiriu, turiu, gaunu, išmokstu. Tai padeda išlikti pozityviai ir turėti vilties bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis.