Geriausia – palaikyti

Šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai, daug laiko praleidžiantys internete, auga stebėdami gana naujos profesijos – nuomonės lyderių – vystymąsi. Natūralu, kad daliai jaunų ir besiformuojančių asmenybių galimybė nedirbti įprasto darbo biure atrodo įkvepianti.

Anot Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo ir Kauno padalinio vadovo, jei vaikas išsako minčių užaugęs būti garsus internete, tokios minties karštai ginčyti nereikėtų.

„Svarbi atvira komunikacija ir smalsumas. Užuot iškart atmetę tokią mintį, galime tuo pasinaudoti aiškindamiesi, kokie yra vaiko pomėgiai, lūkesčiai, kas jį motyvuoja ir ko jis siekia. Tai gali padėti suteikti pagalbą ir palaikymą vaikui, kas jam pačiam svarbiausia, o ne bausti ar grasinti“, – sako M. Kriščiūnas.

Ekspertas priduria, kad tėvai gali įvertinti, kaip vaikas supranta žinomumo internete sąvoką: ar suvokia, kad, tapęs žinomumas internete, gali prarasti privatumą; ar atskiria, kas yra tikro gyvenimo įvykiai ir aktualijos, o kas – dalykai, vykstantys tik internete.

„Jaunas žmogus turi suprasti, kad internete savo įvaizdžiu ar informacija gali būti manipuliuojama, suvokti, kad siekiant žinomumo gali kilti įvairių sunkumų ir iššūkių, ne vien tik džiaugsmų“, – pastebi M. Kriščiūnas.

Anot jo, apie žinomumą internete su vaikais atvirai kalbėtis svarbu tuomet, kai jie pradeda naudotis socialiniais tinklais, ir dar svarbiau, kai jie patys pradeda apie žinomumą kalbėti.

„Vertingas yra edukacinis požiūris – pagalba vaikui suprasti, kokie yra tikrieji iššūkiai socialiniuose tinkluose, siekiant žinomumo, ir aiškinantis, ar jam tai pavyksta suprasti. Ankstyvosios patirtys bet kurioje terpėje yra reikšmingos ir šalia vaiko esančių suaugusiųjų atsakomybė yra padėti vaikams nepasimesti beribiame internete, suteikti jiems palaikymą tuomet, kai reikia“, – pabrėžia psichologas.

Mykolas Kriščiūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Būtina aptarti rizikas

M. Kriščiūno teigimu, vaikams, kurie susižavi greito išgarsėjimo ir praturtėjimo internete idėja, kyla tam tikrų emocinių pavojų. Vienas galimų padarinių, apie kuriuos kalba psichologai, – pasikeitęs savęs supratimas. Lyginant save realybėje su vaizdais, kurie gali būti pakeisti internete, gali kilti vidinis susiskaldymas, sukeliantis nerimo, kitų psichologinių sunkumų.

„Stiprėjant vaiko ar net ir suaugusio žmogaus norui būti pripažintam internete, kyla ir rizika, kad jis elgsis vis labiau pagal kitų norus ir įsivaizdavimus, o ne vadovaudamasis savo vidinėmis vertybėmis, o tai jaunam, savo identitetą kuriančiam žmogui gali turėti sunkesnių ilgalaikių padarinių. Svarbu puoselėti realistišką vidinį savęs vertinimą ir atsparumą aplinkos veiksniams nepriklausomai nuo interneto pasaulio“, – sako psichologas.

Jaunas žmogus turi suprasti, kad siekiant žinomumo gali kilti įvairių sunkumų ir iššūkių, ne vien tik džiaugsmų.

Be to, dėl didesnio matomumo didėja ir kibernetinių patyčių rizika. Apie šį iššūkį M. Kriščiūnas pataria kalbėtis iš anksto – tam reikalinga erdvė namuose ar kitoje aplinkoje, kurioje vaikas galėtų saugiai pasipasakoti apie patiriamus sunkumus.

„Svarbu aptarti variantus, ką daryti susidūrus su patyčiomis, – pavyzdžiui, blokuoti, pranešti apie tai, kalbėtis su suaugusiaisiais ar  „Jaunimo linijos“ savanoriais“, – vardija galimus pasirinkimus M. Kriščiūnas.

Stebėti vaiko veiklą

Telekomunikacijų specialistas Donatas Drakickas priduria, kad su vaikais būtina pasikalbėti ir apie bendrą saugų elgesį internete – apie duomenų ir asmeninės informacijos privatumą, galimas apgavystes, kitas kibernetines grėsmės tiek naršant internete, tiek socialiniuose tinkluose.

„Tėvams patartina stebėti vaiko veiklą programėlėse – periodiškai patikrinti, su kuo vaikas bendrauja, pakalbėti apie tai, kaip atpažinti nepagarbų bendravimą ar apsimetėlius, kaip nusistatyti asmeniškumo ribas“, – pataria D. Drakickas.

Jis priduria, kad tėvai turi galimybę vaikus nuo įvairių grėsmių internete apsaugoti papildomai. Interneto apsaugos paslauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį, pavyzdžiui, nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio ir kitų žalingų svetainių. Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų.

Donatas Drakickas / Asmeninio archyvo nuotr.

Pirmenybė – gyvam bendravimui

Socialinėse medijose vaikai dažnai susiduria su nerealistiškais  išvaizdos, laisvalaikio, darbo ir kitų gyvenimo aspektų lūkesčiais.

M. Kriščiūnas tikina, kad su vaikais derėtų pasikalbėti ir apie šiuos galimus iššūkius – nerealistiški lūkesčiai kyla lyginant savo realybę su kitų sukurtu įvaizdžiu, tad su vaikais gali būti naudinga kalbėti apie tai, kad internete svarbu išlikti skeptiškiems.

Tėvams patartina stebėti vaiko veiklą programėlėse – periodiškai patikrinti, su kuo vaikas bendrauja.

„Svarbu edukuoti, kad internetinės personos ir tai, kaip žmonės save pateikia internete, dažnai yra koreguojami – tiek tai, ką žmonės internete apie save pasakoja, tiek tai, kokias savo nuotraukas pateikia, kad daugeliui žmonių internete ypač svarbus kitų priėmimas ir dėl to jie gali drastiškai keisti savo elgesį, požiūrį“, – sako psichologas.

Jis pataria padėti vaikams suprasti, kad komunikacija internetu yra reikšminga, bet negali pakeisti gyvo bendravimo. Nuolatiniai atviri pokalbiai su vaikais gali padėti išsiaiškinti, kaip jie jaučiasi bendraudami gyvai ir internete, kokio pobūdžio bendravimo jiems trūksta, kaip  bendrauti jiems sudėtingiau, ir kartu padėti jiems siekti tinkamos bendravimo pusiausvyros.