Kuo mūsų savijautai nusidėjo miestai?

  • Teksto dydis:

Nepamirštami įspūdžiai, emocijos, patyrimai – kiek daug mums dovanoja aplankyti miestai. Tačiau kai kurie jų minimi anaiptol ne smagiame kontekste, o norint apibrėžti psichologinės savijautos sutrikimus. Priskaičiuojama virš dešimties skirtingų sindromų, pavadintų pasaulio miestų vardais. Pabandykime įminti bent kelių jų mįslę.

Stokholmo sindromas

Šio termino autorius – švedų psichiatras ir kriminalistas Nilsas Bejerotas, tapęs keistos įkaitų dramos Švedijos sostinėje liudytoju. 1973-iųjų rugpjūčio 23-iosios rytą į Stokholmo centre įsikūrusį banką įsiveržė žmogus su automatu. Įkaitais paėmęs banko darbuotojas, užsibarikadavo pinigų saugykloje. Po penkių parų įkaitės buvo išvaduotos, pagrobėjas suimtas, tačiau tai, kas įvyko toje mažoje patalpoje per tokį ilgą laiką, įminė nemažai mįslių.

Pagrobėjas ir įkaitės pajuto draugiškumą vieni kitiems. Išlaisvintos įkaitės apklausoje tvirtino, kad pagrobėjas buvo draugiškas ir dėmesingas, niekaip jų nenuskriaudė, teisino jo veiksmus, vėliau netgi pasamdė advokatą. O viena iš įkaičių, kai po aštuonerių metų įkalinimo (paskirtoji dešimties metų bausmė buvo dvejais metais sutrumpinta už pavyzdingą elgesį kalėjime) pagrobėjas išėjo į laisvę, netgi ištekėjo už jo.

Stokholmo sindromas įvardija pasikeitusią įkaito ar aukos elgseną, kai auka pajunta supratimą ar simpatiją savo pagrobėjui, įtiki jo gerumu, jo žmogiškumu, nesuvokia grėsmės. Įvairios šio sindromo variacijos pasitaiko ir šeimose, kuriose smurtaujama – mušama moteris ima ginti prieš ją smurtavusį vyrą ir teisina, kad viskas vyksta dėl jos kaltės. Kenčiančių nuo Stokholmo sindromo atvejų nustatyta ir seksualinės prievartos, prekybos žmonėmis, ekstremizmo, terorizmo, ekonominės priespaudos, finansinių represijų, politinių represijų ir religinio persekiojimo aukoms.

Florencijos sindromas

Stendhalis knygoje "Neapolis ir Florencija: kelionė iš Milano į Redžiją" aprašė apsilankymą Florencijoje: "Kai aš ėjau iš Šventojo Kryžiaus bažnyčios, man užėmė kvapą, jaučiau širdies dūžius, atrodė tarsi gyvybinės jėgos būtų mane apleidusios, ėjau bijodamas parkristi ant žemės." XIX a. rašytojo patirti įspūdžiai pasitarnavo kaip psichologinės reakcijos į nepaprasto grožio meno kūrinius apibūdinimas.

Stendhalio, arba Florencijos, sindromo vardą suteikė italų gydytoja Graziella Magherini, 1979 m. ištyrusi daugiau nei 100 atvejų Florencijoje. Jautresnės psichikos žmonėms pasireiškė ne tik euforinė būsena, bet ir karščiavimas, širdies plakimo suintensyvėjimas, silpnumas, netgi haliucinacijos.

Sindromas būdingas Europos šalių gyventojams, jis neveikia vietos gyventojų ir azijiečių. Šiuo metu žymiausių pasaulio meno muziejų apsaugos darbuotojai apmokyti dirbti su Stendhalio sindromo paveiktais muziejų lankytojais.

Paryžiaus sindromas

Šis sindromas apibūdinimas kaip diskomfortą kelianti psichologinė būsena, kai, atvykus į svajonių miestą Paryžių, suprantama, kad ši vieta ne tokia graži, kokia atrodė vaizduotėje. Žmonės, kurie svaiginosi romantiška ir idealizuota miesto vizija, susiduria su tikrove: sausakimšais bulvarais, purvinomis metro stotimis, vietiniais, niekaip nenorinčiais kalbėti jokia kita, išskyrus savo gimtąją, kalba.

Realybė taip sukrečia, kad juos apima sunkiai suvaldomas nerimas, netgi ištinka nervinis priepuolis. Euforiją keičia nusivylimas, apatija, netgi dingsta noras keliauti.

Paryžiaus sindromas dažniausiai paveikia japonų turistus, puoselėjančius šiam miestui itin romantiškus jausmus. Japonijos žiniasklaidoje šis miestas vaizduojamas kaip itin draugiškas atvykėliams ir yra tikra estetikos ir stiliaus meka. Japonijos ambasada netgi teikia visą parą veikiančios karštosios linijos paslaugą kenčiantiems nuo Paryžiaus sindromo.

Jeruzalės sindromas

Kelių tūkstantmečių istorija alsuojantis miestas, vienas šalia kito besimeldžiantys žydai, krikščionys, musulmonai – šis miestas nepalieka abejingų. Kai kuriuos žmones apsilankymas Jeruzalėje taip apsvaigina, kad juos apsėda ramybės neduodančios religinės idėjos, kliedesiai ar psichozė. Šventojo miesto dvasios paveikti turistai ne sykį surasti klajojantys Judėjų dykumoje, įsisupę į viešbučių paklodes ar Kristaus gimimo bazilikoje Betliejuje kantriai laukiantys kūdikėlio Jėzaus gimimo...

Pirmą kartą šį sindromą 1930 m. aprašė Jeruzalės psichiatras Heinzas Hermanas. Jis stebėjo kelių savo pacientų, apsilankiusių Jeruzalėje, psichikos sutrikimus, pasireiškusius ūmiais religinio turinio kliedesiais. Literatūroje išskiriami keli Jeruzalės sindromu susirgusių žmonių elgesio bruožai. Tai noras atsiskirti nuo turistų grupės ar šeimos ir švenčiausias Jeruzalės vietas aplankyti vienam; perdėtas noras būti švariam ir tyram, pasireiškiantis nuolatiniu prausimusi; keistų pamokslų skaitymas šventose vietose ir pan.

Nebūtinai toks sindromas ištinka asmenis, kurie jau anksčiau patyrė psichikos sutrikimų, tokius pojūčius išgyvena ir sveiki žmonės: jiems psichozė prasideda tik atvykus į Jeruzalę, o išvykus nebesikartoja.

Šis sutrikimas nėra būdingas kurios nors vienos religijos atstovams, tačiau nepastebėta, kad būtų ištikęs musulmonus. Vienoje iš Šventojo miesto ligoninių yra specialus skyrius, į kurį vežami šiuo sindromu susirgę asmenys. Tiesa, dažniausiai minėtu sindromu susirgusius žmones apžiūrėję gydytojai išsiunčia namo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

o

o portretas
be vyrusinio sindromo miestai turi pagr. sindroma tai valdziagyviu sindromas su fasistyniu atspalviu ir politpridurku saika kuri labiausiai kenkia visai aplinkai kartu su 5G kurio rajone dar nera pridurkim oro technika is kurios kartais pabarstoma kazkas ir suprasim kur dingo muses uodai ir dargi pauksciu sumazejo o gatves paverstos autodromais tai koks dar ???======

yja

yja portretas
berods atsirado dar vienas sindromas, kol kas čia neįvardintas. Drįstu įvardinti: tai Covid sindromas

Anonimas

Anonimas portretas
Net autorius nepairas ppo abejonė. Klaustukinkai
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių