- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Regis, ir saulė aukštai šviečia, ir dienos ilgesnės, bet daugelis sako, kad nėra ir to laukto pavasario sprogimo. Priešingai, stinga jėgų, vargina nuotaikų kaita, nieko nesinori. Kaip gintis nuo pavasarinės depresijos, LNK žurnalistė klausė psichologės Genovaitės Petronienės.
– Ar pavasarį žmonės dažniau nei įprastai kreipiasi dėl slogios nuotaikos, nuovargio?
– Taip. Pavasarį daug klientų skundžiasi irzuliu ir nerimu. Antras požymis būtų nemiga, nes žmonės anksčiau nei įprastai ima prabusti. Tad nenuostabu, kad dieną jaučiasi be jėgų, prislėgti, pavargę. Norėčiau pastebėti, kad savižudybių daugiausiai fiksuojama irgi pavasarį.
– Kaip paaiškintumėte, kodėl taip yra?
– Na, žiemą mažiau gauname saulės, mažiau tų natūralių stimuliantų. Todėl šiek tiek išsibalansuoja ir hormoninė sistema, ji būna tarsi primigusi žiemos miegu. Todėl ir ta vidinė kančia nėra tokia stipri. Jeigu žmogus buvo depresinės būsenos, gavus pavasarinės saulės, viskas organizme suaktyvėja, atsiranda daugiau jėgų, bet sustiprėja ir vidiniai išgyvenimai, ta kančia. Atsiranda žmogui jėgų suregzti savižudybės planą. Šis pavyzdys baisus, bet geriausiai nusako pačią tos pavasarinės būsenos esmę. Galbūt žmogus seniai jau jaučiasi pavargęs nuo darbo, galbūt jis žiemą mažiau judėjo, mažiau bendravo. Socialinis gyvenimas labai svarbus mūsų emocinei ir psichinei sveikatai, kaip ir fizinis aktyvumas. Kai nepasikrauname savo vidinių resursų, tampame tarsi „nusėdusiais“ akumuliatoriais. Ir kai gauname pliūpsnį tos energijos, saulės, mums užtenka jos tik nerimui, irzlumui išreikšti, bet nepakanka jėgų palypėti keliais laipteliais aukščiau ir tapti laimingu žmogumi.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kai nepasikrauname savo vidinių resursų, tampame tarsi „nusėdusiais“ akumuliatoriais.
– Kaip atskirti, kur tik ta laikina pavasarinė depresija, o kur tikroji. Ar reikia su ja kažkaip kovoti?
– Ji ilgai netrunka, savaime praeina. Ir nelabai tikslu būtų vadinti pavasarine depresija, nes tos slogios nuotaikos žmones apninka ir psichologams būna sunkesnis metas, nes padaugėja klientų, būtent vasario mėnesį. Na, dar kovo pradžioje. Ta tikroji sezoninė depresija dažniausiai aplanko rudenį ir ankstyvą pavasarį. Labai mažas procentas žmonių ja serga. Tai – biologinė liga, labai sunki, kai ima varginti rimti priepuoliai, reikia rimto gydymo.
– Kokių patarimų duotumėte, kad išvengtume to pavasarinio slogučio?
– Svarbu paminėti, kad tą pavasarinę depresiją, nerimą ypač išprovokuoja atsiradęs ryškus kontrastas tarp gražios gamtos, gatvėse vaikščiojančių laimingų ir besišypsančių žmonių ir tavęs – tokio apkiautusio, nelaimingo. Ypač tai pajunta vieniši žmonės, nes tas vienišumo, nereikalingumo jausmas sustiprėja matant už rankučių susikibusias, besibučiuojančias poreles. Todėl pavasarį visi suskumba ieškoti poros. Na, o kalbant apie receptus, tai reikėtų pamėginti žingsniukas po žingsniuko žengti į priekį: truputėlį daugiau bendrauti, daugiau judėti. Ypač svarbu sukoncentruoti dėmesį. Kaip sakau, reikia tas apsukas pamažu didinti. Daugiau duodi, daugiau ir gauni iš aplinkos. Jeigu sėdėsi pasislėpęs tarp keturių sienų, tas kontrastas tik stiprės. Kodėl gi nepradėjus, tarkim, nuo atostogų planavimo – irgi puiki terapija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Birštone – ramybės oazė gamtos apsuptyje
Keletas pastarųjų metų buvo įtempti, kupini streso ir nežinomybės. Siekiant paskatinti atidžiau rūpintis savo emocine sveikata ir padėti atrasti vidinę harmoniją, viename iš kurortinių Lietuvos miestų įrengta speciali vieta meditacijai ir ...
-
Vaikų įvertinimai: kaip tai daryti tinkamai?
Tai, kaip esame vertinami kitų, kaip vertiname patys save ir kitus žmones, yra labai svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, lydinti mus nuo vaikystės. Gavus blogą įvertinimą gali nukentėti pasitikėjimas savimi, suprastėti mokymosi ar darbo rezultat...
-
Kodėl verta skaityti pasakas vaikams?
„Daugeliui žinoma pasakų skaitymo nauda kognityviniams gebėjimams: ugdomas kritinis mąstymas, plečiamas žodynas, lavinama vaizduotė ir kūrybiškumas. Taip pat pasakų skaitymas padeda gilinti ryšį su vaiku. Vis dėlto pasakos turi i...
-
Muziejuje – prasminga iniciatyva: jei nesudėliosime minčių, mūsų niekas neprivers gyventi2
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje susibūrė tie, kuriems rūpi psichikos sveikatos gerovė. Norintys buvo kviečiami įsilieti į „Žvelk giliau“ bendruomenę. ...
-
Tyrimas: kas dešimtas Lietuvos senjoras jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą7
Kas dešimtas 65-erių ir vyresnis Lietuvos gyventojas jaučiasi vienišas, gyvena uždarą gyvenimą, rodo Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų tyrimas. ...
-
Ką apie mus pasakoja veido ir kūno kalba7
„Kiekvienas veido plotelis apie mūsų charakterį atskleidžia labai daug“, – teigia veidotyros ir kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė. Pasak jos, vien iš nuotraukos galima pasakyti, ar šis ...
-
Ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbis ugdymas: nauda ir iššūkiai2
Dvikalbis ugdymas – kalbinių kompetencijų ugdymas, kuris vyksta dviem ar daugiau kalbomis įvairiuose kontekstuose. Ankstyvojo ugdymo mokyklos „Eureka“ mokytoja Aistė Marija Liubinaitė pateikia dvikalbio ugdymo apibrėžimą, naudą, tėv...
-
Istorija apie išmelstą gyvenimą sūnui ir namuose nutūpusius angelus3
Klaipėdoje yra namai, kuriuose gyvena turbūt koks 1 tūkst. angelų. Net mažiausias iš jų turi didžiausią emocinį krūvį jų šeimininkei Saulei Stakienei. Ypač vienas. „Angelą vėjo varpelį pirkau tada, kai, pasimeldusi prie Au&s...
-
„Skirtingos spalvos“: apie savižudybių prevenciją – su J. Arlauskaite2
Gegužės 28 d. socialinė iniciatyva „Skirtingos spalvos“ kviečia į savižudybių prevencijai skirtą renginį, vyksiantį Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dešimtoji, jubiliejinė „Skirtingos spalvos“ her...
-
Tėvų pagalba saugiai vaiko kelionei skaitmeninėje erdvėje1
Suaugusieji gerai supranta internete vaikų tykančius pavojus. Vis dėlto daugelis tėvų mieliau renkasi riboti laiką prie ekranų nei pokalbį su vaiku apie galimas grėsmes virtualiojoje erdvėje. Ekspertai dalijasi patarimais, kurie padės rasti tinkam...