– Ar pavasarį žmonės dažniau nei įprastai kreipiasi dėl slogios nuotaikos, nuovargio?
– Taip. Pavasarį daug klientų skundžiasi irzuliu ir nerimu. Antras požymis būtų nemiga, nes žmonės anksčiau nei įprastai ima prabusti. Tad nenuostabu, kad dieną jaučiasi be jėgų, prislėgti, pavargę. Norėčiau pastebėti, kad savižudybių daugiausiai fiksuojama irgi pavasarį.
– Kaip paaiškintumėte, kodėl taip yra?
– Na, žiemą mažiau gauname saulės, mažiau tų natūralių stimuliantų. Todėl šiek tiek išsibalansuoja ir hormoninė sistema, ji būna tarsi primigusi žiemos miegu. Todėl ir ta vidinė kančia nėra tokia stipri. Jeigu žmogus buvo depresinės būsenos, gavus pavasarinės saulės, viskas organizme suaktyvėja, atsiranda daugiau jėgų, bet sustiprėja ir vidiniai išgyvenimai, ta kančia. Atsiranda žmogui jėgų suregzti savižudybės planą. Šis pavyzdys baisus, bet geriausiai nusako pačią tos pavasarinės būsenos esmę. Galbūt žmogus seniai jau jaučiasi pavargęs nuo darbo, galbūt jis žiemą mažiau judėjo, mažiau bendravo. Socialinis gyvenimas labai svarbus mūsų emocinei ir psichinei sveikatai, kaip ir fizinis aktyvumas. Kai nepasikrauname savo vidinių resursų, tampame tarsi „nusėdusiais“ akumuliatoriais. Ir kai gauname pliūpsnį tos energijos, saulės, mums užtenka jos tik nerimui, irzlumui išreikšti, bet nepakanka jėgų palypėti keliais laipteliais aukščiau ir tapti laimingu žmogumi.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kai nepasikrauname savo vidinių resursų, tampame tarsi „nusėdusiais“ akumuliatoriais.
– Kaip atskirti, kur tik ta laikina pavasarinė depresija, o kur tikroji. Ar reikia su ja kažkaip kovoti?
– Ji ilgai netrunka, savaime praeina. Ir nelabai tikslu būtų vadinti pavasarine depresija, nes tos slogios nuotaikos žmones apninka ir psichologams būna sunkesnis metas, nes padaugėja klientų, būtent vasario mėnesį. Na, dar kovo pradžioje. Ta tikroji sezoninė depresija dažniausiai aplanko rudenį ir ankstyvą pavasarį. Labai mažas procentas žmonių ja serga. Tai – biologinė liga, labai sunki, kai ima varginti rimti priepuoliai, reikia rimto gydymo.
– Kokių patarimų duotumėte, kad išvengtume to pavasarinio slogučio?
– Svarbu paminėti, kad tą pavasarinę depresiją, nerimą ypač išprovokuoja atsiradęs ryškus kontrastas tarp gražios gamtos, gatvėse vaikščiojančių laimingų ir besišypsančių žmonių ir tavęs – tokio apkiautusio, nelaimingo. Ypač tai pajunta vieniši žmonės, nes tas vienišumo, nereikalingumo jausmas sustiprėja matant už rankučių susikibusias, besibučiuojančias poreles. Todėl pavasarį visi suskumba ieškoti poros. Na, o kalbant apie receptus, tai reikėtų pamėginti žingsniukas po žingsniuko žengti į priekį: truputėlį daugiau bendrauti, daugiau judėti. Ypač svarbu sukoncentruoti dėmesį. Kaip sakau, reikia tas apsukas pamažu didinti. Daugiau duodi, daugiau ir gauni iš aplinkos. Jeigu sėdėsi pasislėpęs tarp keturių sienų, tas kontrastas tik stiprės. Kodėl gi nepradėjus, tarkim, nuo atostogų planavimo – irgi puiki terapija.
| Skubi pagalba | 112 |
|
Pagalba galvojantiems apie savižudybę arba ieškantiems pagalbos artimajam Svetainėje pateikiama informacija yra trumpa, atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos tikslinės grupės poreikius |
www.tuesi.lt |
|
Pagalba ir aktuali informacija nusižudžiusiųjų artimiesiems Nemokamos savitarpio pagalbos grupės įvairiuose miestuose |
www.artimiems.lt |
| Patikima informacija apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą | www.pagalbasau.lt |
|
Psichologinių krizių pagalbos centras Psichologinių krizių valdymo paslaugos teikiamos asmenų grupėms įvykus kriziniam įvykiui, kai ūmiai pasireiškia psichologinė krizė |
1815 (I–V 9.00–19.00 val., VI 9.00–15.00 val.) https://www.hi.lt/psichologiniu-kriziu-pagalbos-centras-tel-1815/ |
|
Krizių įveikimo centras (individualios psichologo konsultacijos gyvai, per Skype ar Messenger) Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms |
+370 640 51555 Antakalnio g. 97–47, Vilnius (I–V 16.00–20.00 val., VI 12.00–16.00 val., švenčių dienomis ir sekmadieniais nedirba) |
| Asmens sveikatos priežiūros specialistams ir sveikatos mokslų studentams prieinamos nemokamos, konfidencialios ir operatyvios emocinės ir psichologinės pagalbos tinklas |
+370 606 07205 Susidūrus su registracijos anketos gedimais |
| Jaunimo linija Emocinė parama jaunimui, budi savanoriai konsultantai |
+370 800 28888 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Vaikų linija Emocinė parama vaikams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai |
116 111 (I–VII 11.00–23.00 val.) Pokalbiai internetu |
| Linija „Doverija" Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai |
+370 800 77277 I–VII (kasdien) 16.00–19.00 val.
|
| Vilties linija Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 (visą parą kasdien) Pokalbiai internetu |
| Pagalbos moterims linija Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
+370 800 66366 (visą parą kasdien) Atsako per 24 val. |
|
Mamos linija Mamoms, kurios ieško emocinės pagalbos anonimiškai |
Telefonas laikinai nepasiekiamas į laiškus atsakoma (I-IV 10.00–20.00 V iki 18.00) |
|
Ankstukų pagalbos linija Nemokama psichologinė pagalba |
+370 612 03 800 (I–VII 00:00–24:00) |
| Vyrų linija Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai |
+370 670 00027 (I–V 10.00–14.00 val.) Rašyti laišką |
| Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas" |
+370 604 11119 (I–VII,18.00–22.00 val.) Atsako per 72 val. |
|
Tėvų linija Emocinė parama tėvams, pagalbą teikia psichologai |
+370 800 90012 (I–V 9.00–13.00 val. ir 17.00–21.00 val.) Konsultacija suteikiama per 7 darbo dienas |
|
Sidabrinė linija Prireikus pagalbos, jaučiant poreikį būti išklausytam, ar tiesiog norint susirasti bendramintį nuolatiniam bendravimui telefonu, nedvejodami skambinkite nemokamu telefonu |
+370 800 80020 (I–V 8–22 val., VI–VII 11–19 val.) |
Skambučiai šiais numeriais yra nemokami. Skubi psichologinė ar psichinė pagalba psichikos sveikatos centre visada suteikiama be eilės.
Naujausi komentarai